[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4791: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4793: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4794: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4795: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
Islam Ummah • Temos rodymas - Koranas (36)

Visos datos yra UTC [ DST ]



Forumo taisyklės


Subforumo temų skirstymas ir numeracija pateikiama pagal Ibn Abi Al-‘Izz parašytą "Aqyda At-Tahawyja" komentarą



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
  Spausdinti

Koranas (36)
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 06 Lap 2013, 22:44 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
:bismillah

36. Koranas yra Allah žodis.

Koranas atsirado iš Allah aiškiai išreikšta kalba [ angliškame vertime - articulated speech] nežinomu būdu (bila kaifyjah, ang. trans. bila kayfiyyah)[apibūdinama, kai kažkas nežinoma ir neklausiama „kaip?“]. Allah atskleidė jį savo Pranašui per apreiškimus (wahy). Tikintieji tiki šiais apreiškimais. Jie yra tikri, kad tai yra tikras Allah žodis, kuris nėra sukurtas kaip kad žmonių žodžiai. Girdintys jį ir galvojantys, kad tai yra žmogaus sukurtas žodis, yra netikintys. Tokius Allah pasmerkė, papeikė ir grasina jiem Pragaro ugnimi, Jis sako: „Įmesiu Aš Jį Pragaran!” (74:26). Kadangi Allah grasina Ugnimi tiems, kurie sako: “Nieko kito, tik žmonių kalbos!” (74:25), mes žinome ir esam tikri, kad Koranas yra Žmonijos Kūrėjo žodis ir jis yra užbaigtas, ne taip, kaip žmogaus žodis.

Tai yra vienas iš pagrindinių ir pačių svarbiausių islamo principų. Tačiau dėl šio klausimo daugybė žmonių ir grupių nuklysta į šalį. Tai, ką At-Tahawi, tegul Allah būna gailestingas jam, teigė, yra tiesa, patvirtinta Korano ir Sunnos visiems, kurie tai gerai apgalvoja. Tai taip pat yra paremta naturaliais žmogaus gabumais (fitrah), kurie nesugadinti abejonėmis ar iškraipytomis klaidingomis idėjomis.

Žmonės yra susiskirstę į devynias grupes pagal nuomones, kas yra Allah kalba. (Ibn Abi Al-‘Izz komentuoja pagal tai, kas parašyta Ibn Taymiyyah ir Ibn Al-Qayyim). Šios nuomonės yra šios:
1. Allah žodis yra niekas kaip tik idėjos, kurios užklumpa žmogaus sielą iš jų pačių veikiančio intelekto (pagal vienus), arba iš kito šaltinio (pagal kitus). Tai yra Saabėjų [senovės Jemeno gyventojų] ir filosofų požiūris.
2. Allah žodis yra Allah kūrinys, egzistuojantis atskirai nuo Jo. Tai yra mu’tazilah požiūris.
3. Allah žodis yra Allah mintyje [angliškame vertime - mind of Allah] esanti idėja, vienu metu reiškianti įsakymą, uždraudimą, formulavimą ir informaciją. Kai ši idėja buvo perduota arabų kalba, ji tapo Koranu. Kai ji buvo perduota hebrajų kalba, tapo Tora. Tai yra nuomonė Ibn Kullah ir tų, kurie sutiko su juo, kaip kad Al-Ašari ir kitų.
4. Allah žodis yra materialios raidės ir garsai, susirinkę amžinybėje. Šio požiūrio laikosi grupė teologų ir hadisų mokslininkų. At-Turki ir Al-Arnawut abejojo šio požiūrio priskyrimu hadisų mokslininkams, nes tai visiškai netinka sunnai.
5. Allah žodis tikrai yra raidės ir garsai, tačiau Allah išreiškė juos kalba po laiko, kurio metu Ji nekalbėjo. Tai yra Karamyjah (ang. trans. Karramiyyah) ir kitų nuomonė.
6. Allah žodis yra Allah kalba, kuriai jis suteikė būtį Savo Žinojimu ir Valia, egzistuojanti Jo pagalba. Tai Al-Mu’tabar autoriaus nuomonė. Ar-Razi palaikė šią nuomonę knygoje Al-Matalib al-‘Aliyyah.
7. Allah žodis reiškia idėją, egzistuojančią Jame [Allah], kurią Jis vėliau sukūrė kažkame kitame. Tai yra Abu Mansūr Al-Maturidi požiūris.
8. Allah žodis reiškia amžiną idėją, egzistuojančią Jame [Allah], taip pat kaip ir garsai, kuriuos Jis yra sukūręs kažkame kitame. Tai yra Abu Al-Ma’ali ir jo pasekėjų nuomonė.
9. Allah kalba iš amžinybės jeigu, kada ir kaip Jis nori kalbėti. Jis kalba žodžiais, kurie turi girdimus garsus. Kaip visuma, Jo kalba yra amžina, net jei konkretus garsas nėra amžinas. Tai yra pagrindinių hadisus ir sunną išmanančių imamų požiūris.

<...>

Autoriaus žodžiai: „Jis [Koranas] atsirado iš Jo [Allah] aiškiai išreikšta kalba nežinomu būdu (bila kaifyjah), yra skirti atremti mintims mu‘tazilah ir tikinčių, kad Koranas atsirado ne iš Allah, kaip minėta prieš tai. Jie sako, kad tai vadinama Allah žodžiu paprasčiausiai siekiant pagerbti tai, taip pat, kaip sakoma Allah namai arba Allah kupranugaris. Jie klaidingai interpretuoja tekstą ir jų išvados yra neteisingos.

Kai kurie dalykai priskirti Allah yra neapčiuopami, o kai kada jie realiai egzistuoja. Kai priskiriame Allah kokius nors objektus, reiškia, kad jie yra išskirtiniai ir pagerbti objektai, kuriuos Jis sukūrė. Štai ką mes turime galvoje, kai sakome, pavyzdžiui, Allah namas, Allah kupranugaris ir t.t. Bet kai mes priskiriame Allah neapčiuopiamus dalykus ir sakome, pavyzdžiui, Allah Žinojimas, Jo Galia, Jo Garbė, Jo Šlovė, Jo Didybė, Jo Kalba, Jo Gyvenimas, Jo Transcendencija, Jo Viešpatavimas, tai yra visi Jo atributai, todėl neįmanoma, kad juos sukūrė Allah.

Sakydami, kad Allah kalba, patvirtiname vieną iš Jo tobulumo atributų. To neigimas reikštų trūkumų Jam priskyrimą. Tai aiškiai pademonstruota Allah teiginyje: „Ir Mūsos tauta jam nesant pasigamino sau iš savų papuošalų veršio statulą, kuri mūkė. Negi jie nematė, kad ji su jais nekalbėjo ir nevedė jų tiesiu keliu?“ (7:148) Veršio garbintojai, nepaisant jų neištikimybės, pažinojo jų Viešpatį geriau nei mu‘tazilah, nes jie nesakė Mozei, kad Jo Viešpats negali kalbėti. Apie veršį Allah irgi sako: “Negi jie nematė, kad jis neatsako jiems žodžiu ir negali jiems nei pakenkti, nei duoti kokios naudos.”(20:89) Iš šios pastabos aišku, kad negalėjimas atsakyti arba kalbėti yra argumentas, kuriuo Allah neigia veršio dieviškumą.

Didžiausias mu‘tazilah iškeltas prieštaravimas dėl Allah kalbos yra tai, kad tai reikštų Allah lyginimą su žmogumi ir kūno Jam priskyrimą. Šis prieštaravimas nepagrįstas. Kai sakome, kad Allah kalba, pridedame sąlygą „kaip tai pridera Jo Didybei“. Allah sakė: „Šiandien Mes uždėjome antspaudą ant jų lūpų, ir kalbės Mums jų rankos, ir liudys jų kojos, ką jie įgijo“ (36:65). Mes tikime, kad rankos ir kojos kalbės, bet mes nežinome kokiu būdu jie kalbės. Panašiai, Allah sako: „Ir sakys jie savo odoms: „Kodėl liudijate prieš mus?“ Jos tarė: „Privertė mus kalbėti Allah, Kuris privertė kiekvieną daiktą“. (41:21) Panašiai tikime, kad akmenukai ir maistas šlovino Allah, kad akmenys sveikino, ir išreikštų žodžių garsai išėjo iš jų, nors jie neturi burnos.

Autorius pabrėžė savais žodžiais: „Jis atsirado iš Jo aiškiai išreikšta kalba nežinomu būdu (bila kayfiyyah)". Tai reiškia, kad jis kilo iš Allah ir Allah išreiškė jį mums nežinomu būdu. Toliau pabrėžiama ši mintis sakant: „kaip išreikšta kalba (qawl-an) [angliškame vertime - articulated speech]. Qawl yra daiktavardis, padarytas iš veiksmažodžio, ir kaip toks jis pabrėžia, kad tai būtent yra žodžių išreiškimo, pasakymo veiksmas. Allah pabrėžė tą patį naudojant daiktavardį, kilusį iš veiksmažodžio, taklim. Jis sako: „kallama Allahu Mūsa taklima“ (Allah vedė su Mūsa pokalbį), (Allah kalbėjo Mūsai žodžiais)(4:164)<..>

Kai kurie mu‘tazilah sakė Abu `Amr Ibn Al-`Ala, „Mes norėtume, kad skaitytum “kallama Allaha Mūsa“ – suteikdami prasmę, kad Mozė kalbėjo Allah. Abu `Amr Ibn Al-`Ala pasakė jiems: „Tarkim aš recituočiau ają taip, kaip jūs norite, ką jūs tada pasakysite apie ają: „Ir kada atėjo Mūsa paskirtu Mūsų laiku (ir į paskirtą vietą) ir pakalbino jį Viešpats.“(kallamahu Rabbuhu) (7:143)? Tada mu‘tazilah pasimetė.

Kiek įrodymų yra Korane ir Sunnoje, kad Allah kalbėjo žmonėms Rojuje ir kitiems? Pavyzdžiui,„Gailestingasis Viešpats sveikina juos žodžiu: „Taika! “(36:58).Džabir pranešė, kad Allah Pranašas saaw sakė: „Kada Rojaus žmonės mėgausis gyvenimu laimėje, šviesa švies tolyn ir jie pakels galvas ir, štai, Allah pasirodys jiems iš aukščiau. Jis sakys: „Tebunie jums taika, Rojaus žmonės“. Tai reiškia Allah žodžius: „Gailestingasis Viešpats sveikina juos žodžiu: „Taika!“ Jis stebės juos ir jie stebės Jį. Jie nenuleis savo žvilgsnių į jokią kitą dovaną tol, kol Jis žiūrės į juos. Tada užsklanda bus užleista ant Jo. Bet Jo Malonė ir Jo Šviesa vis tiek švies virš jų buveinių.“ (Ibn Majah, Abū Nu‘aym, tarp hadiso perdavėjų buvo Abū ‘Asim Al-‘Ibadani, kuris yra truputį silpnas, o jo šaltinis buvo Al-Fadhl Ibn ‘Isa Ar-Ruqashi, kurio hadisai atmesti).

Šis hadisas patvirtina Allah kalbos atributą kaip ir patvirtina Jo Matomumą ir Transcendenciją. Allah sako Korane: „Iš tiesų tie, kurie parduoda sutartį su Allah ir savo priesakus už menką kainą, - nėr jiems dalios Paskutiniajame gyvenime ir nesikalbės su jais Allah, ir nežiūrės į juos Prikėlimo dieną“ (3:77). Allah tokiu būdu, nekalbėdamas jiems, pažemins juos. Tai reiškia, kad Allah nekalbės jiems jokia tauria kalba; tai yra teisinga interpretacija, kadangi kita aja teigia, kad Allah sako Pragaro žmonėms: „Jis tars: „Grįžkite sugėdinti atgal ir nekalbėkite su Manimi!“(23:108) Akivaizdu, kad jei jis nekalbėtų su Jo tikinčiasiais tarnais, jie nukristų į netikinčiųjų lygį, ir nebūtų prasmės prabrėžti, kad Jis nekalbės su Savo priešais.

Al-Bukhari Sahih hadisų knygos poskyris vadinasi „Viešpaties, Šventojo ir Išauštintojo, kalba su Rojaus žmonėmis“. Šis poskyris talpina keletą hadisų. Didžiausia palaima, kurios Rojaus gyventojai sulauks, yra Allah veido matymas ir Jo kalbėjimas su jais. Šito neigimas reiškia tikrosios Rojaus esmės, aukščiausios ir geriausios suteiktos palaimos neigimą.

Mu‘tazilah ginčijasi, kad kadangi Allah sakė: „Allah yra visų dalykų/daiktų kūrėjas“ ir kadangi Koranas yra dalykas/daiktas, jis turi būti sukurtas. Tai labai keista todėl, kad pagal juos, žmonių veiksmai yra sukurti žmogaus, o ne Allah. Jie išskiria tokius veiksmus iš „daiktų/dalykų“, bet priskiria Allah kalbą tokiems „daiktams/dalykams“, nors tai yra vienas iš Allah atributų. Allah kalbos pagalba daiktai yra sukuriami, kaip ir Jo įsakymu tiems daiktams yra suteikiama būtis, egzistencija. Jis sako: „Ir saulė, ir mėnuo, ir žvaigždės paklusnios Jo valiai (ang. command, arab. amr). O taip! Jam priklauso ir sukūrimas (khalq), ir valdžia (govern, amr). (7:54) Taigi jis išskyrė sukūrimą ir įsakymą, valdžią. Jeigu pats įsakymas būtų sukurtas, turėtų būti kitas įsakymas jį sukurti. Bet reikia trečiojo įsakymo, kad būtų sukurtas antrasis ir taip toliau be galo. Tai neabejotinai klaidinga. Vėlgi, jei jų teiginiai būtų pratęsti, tai apimtų ir kitus Allah atributus kaip kad Žinojimas, Galia ir pažemintų juos iki sukurtų dalykų, kas jau yra visiška šventvagystė. Jo Žinojimas yra daiktas. Jo Galia yra daiktas. Jo Gyvenimas yra daiktas. Jei šie daiktai patektų į ają „Allah yra visų daiktų kūrėjas“, jie būtų laikomi po sukurti po to, kai jie iš viso neegzistavo. Išaukštintas yra Allah virš tokių įsitikinimų.

Kaip gali būti įmanoma tapti kalbėtoju kažkieno kito kalba? Tai neteisinga. Jei tai būtų tiesa, visa kalba, kurią Jis sukuria bet kuriame negyvamame daikte ar gyvamame gyvūne būtų tapati Jo kalbai ir nebūtų skirtumo tarp kalbėjimo (nataqa) ir privertimo kalbėti (antaqa). Paskutiniojo teismo dieną mūsų odos sakys: „Privertė mus kalbėti Allah“ (41:21) ir jos nesakys „Allah kalbėjo“. Tai taip pat reikštų, kad Jis yra kalbėtojas visų žodžių, kuriuos Jis sukuria bet kuriame kūrinyje, nesvarbu ar tai netiesa, melas, netikėjimas arba pamišę žodžiai. Allah yra išaukštintas virš viso to. Bet, iš tiesų, monistai nesigėdija dėl tokių teiginių. Ibn ‘Arabi pavyzdžiui sakė: „Kiekvienas žodis, kuris ateina į būtybę yra Jo žodis, ar tai būtų proza ar peozija“.

Jei būtų teisinga priskirti kažkieno kito atributą kitam, būtų teisinga vadinti matantį žmogų aklu ir atvirkščiai, pirmąjį todėl, kad kažkas kitas yra aklas, o antrąjį todėl, kad kažkas kitas turi regėjimą. Taip pat būtų teisinga Allah priskirti kiekvieną iš atributų, kuriuos Jis yra sukūręs bet kame kitame – spalvas, kvapus, skonius, matmenis, t.t.

Panašius prieštaravimus reiškė ir Imamas ‘Abdul-‘Aziz Al-Makki prieš Bishr Al-Murisi debatuose prieš Al-Ma‘mun. Jis paklausė Bishr Al-Murisi neišeiti iš Korano teksto rėmų ir pagrįsti savo teiginį. Bishr kreipėsi į kalifą, kad šis nurodytų ‘Abdul-‘Aziz nereikalauti remtis vien Koranu ir diskutuoti su juo kitais pagrindais. Jis sakė: „Jei tada ‘Abdul-‘Aziz neatsisakys savo požiūrio ir nepriims, kad Koranas yra sukurtas, nužudykit mane.“ ‘Abdul-‘Aziz tarė: „Ar norėtum pradėti debatus?“. Bishr atsakė: „Pradėk.“. ‘Abdul-‘Aziz tarė: „Tu turi pasirinkti vieną iš trijų nuomonių, nes negali būti ketvirtos. Arba Allah sukūrė Koraną, mūsų nuomone – Jo kalbą, Savyje; arba Jis sukūrė jį kaip egzistuojantį patį savaime; arba Jis sukūrė jį kažkame kitame.“ Bishr atsakė: „Aš tikiu, kad Allah sukūrė Koraną taip, kaip ir sukūrė visus kitus dalykus“ ir jis atsisakė pateikti tiesų atsakymą į klausimą. Al-Ma‘mūn paklausė ‘Abdul-‘Aziz „Paaiškink visa tai pats ir palik Bishr, nes panašu, kad jis suglumęs“. ‘Abdul-‘Aziz pasakė: „Jeigu Bishr sako, kad Allah sukūrė Savo kalbą Savyje, tai neįmanoma, nes Allah negali būti kažko sukurto ir priklausomo vieta. Jis negali talpinti savyje to, kas yra sukurta. Iš kitos pusės, jei jis sako, kad Allah sukūrė tai kažkame kitame, jis pritartų, kad kiekviena kalba, kurią Allah sukūrė kažkame kitame, yra Jo kalba. Galiausiai, jei Allah sako, kad Jis sukūrė ją egzistuojančią pačią savaime, tai yra nesuvokiama, nes nėra kalbos kaip tokios, išskyrus kai egzistuoja kalbėtojas, kaip ir nėra valios kaip tokios, išskyrus kai yra tas, kuris reiškia valią, ir nėra žinojimo kaip tokio, kai nėra to, kuris žino. Mes nežinome jokios kalbos, kuri egzistuotų ir kalbėtų pati savaime. Kadangi visos šios galimybės yra nepriimtinos, ir neįmanoma pasakyti, kad Koranas buvo sukurtas kuriuo nors iš šių būdų, darome išvadą, kad tai yra Allah atributas.“ Tai yra šių debatų esmė, kurią papasakojo Imamas ‘Abdul-‘Aziz savo knygoje Al-Hidah.

Žodžio kull (viskas) reikšmė skiriasi priklausomai nuo konteksto ir nustatoma pagal kalbos detales. Kalbant apie audrą, kurią Allah nusiuntė ‘Ad žmonėms, Allah sako: „Jis naikina bet kurį daiktą (visus daiktus) (kulli šei, ang. trans. kulli shayy) savojo Viešpaties valia. Ir ryte paaiškėjo, kad matėsi tiktai jų būstai." (46:25)Būstai yra daiktai, bet jie nepatenka į „visus daiktus“, kurie buvo sunaikinti audros. Tai yra todėl, kad tai reiškia, jog audra sunaikino viską, ką paprastai gali sunaikinti stipri audra ir kas nusipelno sunaikinimo. Panašiai, Allah apibūdino ką Bilqis turėjo šiais žodžiais: „ir duota jai viskas.“(27:23) „Viskas“ reiškia, viską, ko karaliams reikia. Šis apibūdinimas gali būti suprantamas iš konteksto. Ką kukutis norėjo pasakyti, yra kad ji turėjo viską, su kuo galima valdyti karalystę ir jai nieko netrūko. Gali būti duota daugybė panašių pavyzdžių.

Reikšmė ajoje: „Visų daiktų Kūrėjas.“ (13:16), yra visko, kas yra sukurta. Visa kita nei Allah yra sukurta. Tai be abejonės apima žmonių veiksmus, bet savaime suprantama neapims Allah ir Jo atributų, nes jie nėra kažkas kitas nei Jis. Allah turi visus tobulybės atributus; jie yra neatskiriami nuo Jo esybės. Atributų atskyrimas nuo Esybės yra nesuvokiamas, kaip ir teigėme anksčiau kai aiškinome apie dieviškųjų atributų amžinybę. Iš tiesų, aja, kurią mu‘tazilah cituoja siekdami patvirtinti savo teiginius kalba prieš juos, nes jei Allah žodžiai „Allah sukūrė viską“ būtų patys sukurti, jie negalėtų būtų cituojami kaip argumentas.

Jų argumentas iš ajos: „Mes padarėme (dža‘alna, ang. trans. ja‘alna) ją Koranu arabų kalba..„(43:3)yra pats silpniausias. Kai dža‘ala (angl. trans. ja‘ala) naudojamas prasme khalaqa (sukurti), jis turi tik vieną objektą (papildinį). Pavyzdžiui, ajos: „sukūrė (dža‘ala) padanges ir žemę“(6:1), „..padarėme (dža‘alna) iš vandens viską gyvą. Nejaugi jie nepatikės? Ir Mes įtvirtinimo (dža‘alna) žemėje tvirtai įsirėmusius (kalnus), kad ji su jais nesiūbuotų. Ir įrengėme (dža‘alna) ten plačius kelius, kad jie eitų tiesiu keliu! Ir Mes įtaisėme (dža‘alna)dangų kaip apsauginį stogą..“ (21:30-32)

Bet kai dža‘alna turi du objektus (papildinius), tai nereiškia sukurti. Pavyzdžiui, „ir nelaužykit priesaikų, kuomet jas sutvirtinot; juk jūs padarėt (dža‘altum, ang. trans.ja‘altum) Allah savo Laiduotoju (16:91); „Ir tegul priesaika Allah vardu netampa [angliškame vertime - and make not Allah‘s name] (la tadž‘alū, ang. trans. la taj‘alū) kliūtimi jums atliekant gerus darbus, būti dievobaimingiems“ (2:224); „kurie suskirstė [angliškame vertim – made] (ja‘alū) Koraną į dalis (patikėjo jo dalimi ir atmetė kitą jo dalį)“.(15:91); „ ir negarbink [angliškame vertime - take not] (la tadž‘al, ang. trans. la taj‘al) šalia Allah kitos dievybės“(17:39); „Ir pavertė [angliškame vertime – make] (dža‘alū, ang. trans. ja‘alū) jie angelus, kurie – Gailestingojo vergai, moterimis.”(43:19).Tokių ajų yra daug. Ką noriu pasakyti, kad mes turėtume panašiai suprasti ir ają „Mes padarėme (dža‘alna) ją Koranu arabų kalba..„(43:3)

Panašiai, nelogiškas yra jų argumentas iš ajos „..pasigirdo balsas [angliškame vertime- he has called] (nūdija, angl. trans. nūdiya) iš dešinės slėnio pusės palaimintojo vietoje iš medžio..“(28:30) Jie teigia, kad tai reiškia, jog Alah sukūrė žodžius medyje ir Mozė išgirdo juos iš medžio. Bet jie ignoruoja žodžius, kurie seka toliau šią ają. Allah sako: „Ir kada jis prisiartino prie jos, pasigirdo balsas [angliškame vertime - voice called] (nūdija, angl. trans. nūdiya) iš dešinės slėnio pusės ..“(28:30) Nida reiškia kvietimą iš toli. Taigi tai reiškia, kad Mozė išgirdo kvietimą iš slėnio pakraščio. Tada Allah sako: „palaimintojo vietoje iš medžio“(28:30)Tai reiškia, kad kvietimas buvo palaimintoje vietoje šalia medžio. Kai aš sakau, kad išgirdau Zayd žodžius iš namo, turiu galvoje, kad tie žodžiai atėjo iš namo, o ne tai, kad namas kalbėjo. Jei žodžiai, kuriuos Mozė girdėjo būtų sukurti medyje, medis būtų jų kalbėtojas. Taigi, žodžiai, esantys ajoje: „O Mūsa, Aš – Allah, pasaulių Valdovas!“(28:30), būtų pasakyti medžio. Ar gali šie žodžiai būtų ištarti kieno nors kito nei Allah?

Jei įmanoma, kad kažkas kitas nei Allah būtų ištaręs šiuos žodžius, tada taip pat būtų teisinga, kad Faraonas būtų pasakęs: „Aš – Viešpats jūsų Aukščiausias!” (79:24)Kadangi abu žodžių junginiai yra sukurti ir ištarti kažkieno kito nei Allah. Tam, kad pašalintų šiuos prieštaravimus jie bandė išskirti dvi kalbos veiksmus. Jie sako, kad pirmuosius žodžius medyje sukūrė Allah, bet paskesnius žodžius sukūrė Faraonas. Tai veda juos į tikėjimą, kad yra kitas kūrėjas be Allah. Tai problema susijusi su klausimu apie žmogaus veiksmus, kurią mes aptarsime vėliau, jei Allah leis.

Kai kas gali paminėti ają: „Iš tikrųjų, tai – kilnaus pasiuntinio žodžiai!”(69:40; 81:19) ir ginčyti, kad Koranas buvo sukurtas pranešėjo, arba Gabrieliaus arba Muhammed. Norint paneigti šį argumentą, užtenka pabrėžti, kad ši aja sako, jog tai žodis pasiuntinio, kuris perduoda jį siuntėjo vardu. Ji nereiškia, kad tai yra angelo ar pranašo žodis. Pagal tai galima žinoti, kad tai yra perduodama siuntėjo vardu ir tai nebuvo sukurta perdavėjo.

Be to, tokie pat žodžiai randami dviejose ajose; vienoje jie priskiriami Gabrieliui, o kitoje Muhammed saaw . Tai patvirtina teiginį, kad Koranas yra tik pranešėjo žodis ta prasme, kad jis tik perdavė jį, o ne sukūrė, kadangi jei vienas būtų jį sukūręs, kitas nebegalėtų jo sukurti. Vėlgi, žiūrėdami į 81-ą surą, randame būdvardį kilnus, ištikimas (amin), apibūdinantį pranešėją. Tai parodo, kad pranešėjas perdavė žodžius taip, kaip jie jam buvo atskleisti, nei pridėdamas ką nors iš savęs, nei ištrindamas. Jis ištikimai perdavė viską, kas jam buvo pasakyta.

Vėlgi, Allah pasmerkia kaip netikintįjį tą, kuris sako, kad Koranas yra žmogaus žodis. Kadangi Muhammed buvo žmogus, tai tas, kuris sako, kad Koranas yra Muhammed žodis ta prasme, kad jis jį sukūrė, yra netikintysis. Nėra jokio skirtumo, jei vietoj to sako, kad tai yra džino ar angelo žodis. Žodžiai yra to, kuris iš pat pradžių juos patvirtina, o ne to, kuris juos perduoda. Jeigu kas nors recituoja eilutę [eilėraščio], sakysi, kad tai yra [pavyzdžiui,] Imra‘ Al-Qays poezija. Panašiai, jei girdite kažką sakant: „Veiksmai bus vertinami pagal jų intencijas, ir kiekvienas gaus tai, ko siekė“, sakysite, kad tai Pranašo saaw žodžiai (dalis hadiso iš Al-Bukahri ir kitų). Arba jei išgirsite ką nors recituojant „Šlovė – Allah, pasaulių Valdovui. Maloningiausiam ir Gailestingiausiam, Teismo dienos Valdovui! Išties, tik Tave mes garbiname ir tik Tavęs mes prašome pagalbos!”(1:1-4), sakysite, kad tai yra Allah žodis – jei turėsite apie tai žinias. Jei neturėsit, jūs sakysite: „Aš nežinau kieno šie žodžiai.“ Jei kas nors jums prieštarautų dėl to, jis būtų neteisus. Štai kodėl, kai kas nors išgirsta poemą arba kokią nors ištrauką, jis sako: „Ar šie žodžiai yra tavo ar kažkieno kito?“

Trumpai, Ahl as-Sunnah, keturios fiqh mokyklos ir kiti vyresnieji ir vėlesnieji mokslininkai visi sutinka, kad Koranas yra egzistuojanti amžinai Allah kalba. Po šio klausimo, vėlesnieji mokslininkai išsiskyrė nuomonėmis, ar Allah kalba yra viena idėja, mintis, egzistuojanti pati savyje, ar tai yra žodžiai ir garsai, kuriuos Allah ištarė tam tikru metu ir ne anksčiau, ar Jis kalbėjo iš amžinybės, jei, kada, ir kaip Jis norėjo, ir kad Jo kalba kaip toks tipas yra amžina.

Kai kurie mu‘tazilah sako, kad Koranas yra egzistuojantis amžinai. Bet jie turi galvoje, kad Koranas yra nesufabrikuotas, nepagamintas ar dirbtinis. Tai reiškia, kad jis yra tikras ir autentiškas. Nėra klausimo, kad ši reikšmė sutampa su tuo, kuo tiki musulmonai.

Dalykas, dėl ko jie nesutaria yra, ar Koranas yra daiktas sukurtas Allah, arba ar jis yra Jo žodžiai, kuriuos Jis kalbėjo ir kurie egzistavo Jo pagalba. Tai buvo Ahl as-Sunnah iškeltas klausimas. Tarp musumonų nėra prieštaravimų dėl to, kad pareiškimai apie Korano sufabrikavimą ar suklastojimą yra neteisingi. Taip pat nėra klausimo, kad mu‘tazilah lyderiai ir kiti yra eretikų grupės. Jie patys pripažįsta, kad jų tikėjimas dėl tauhid, Allah atributų ir likimo nėra kilę iš Knygos ar Sunnos ar Kompanionų ir jų kilniųjų pasekėjų lyderių. Jie teigia, kad žmogiškas samprotavimas nuvedė juos į tokias išvadas. Jie teigia, kad iš pagrindinių imamų jie vadovaujasi tik teisinėmis taisyklėmis apie praktinius veiksmus. Jei žmonėms būtų palikta jų nesugadinta prigimtis ir instinktyvus samprotavimas, nebūtų tarp jų jokių skirtumų. Bet Šėtonas pasėjo jų mintyse nepagrįstas idėjas ir padalino juos į grupes. Koranas sako: „tie, kurie nesutaria dėl Rašto, žinoma smarkiai susiskaldę.“(2:176)

At-Tahawi žodžiai reiškia, kad Allah kalbėjo iš amžinybės kaip ir kada Jis norėjo, ir kad Jo kalba yra amžino tipo. Taip manė ir Abū Hanifah, kaip pasirodo Al-Fiqh al-Akbar, kuriame jis sako:

„Koranas yra Allah žodis, nesvarbu ar parašytas knygoje, ar įsimintas širdyse, recituojamas liežuviais ar atskleistas Pranašui. Mūsų recitavimas Korano yra sukurtas ir mūsų rašymas Korano yra sukurtas ir mūsų recitavimas yra sukurtas. Bet Koranas pats nėra sukurtas. Allah minėjo Korane per Mozę ir kitus ir per ankstesnius pranašus ir per Faraoną ir Iblį, visa tai yra Allah kalba, kuria Jis informuoja apie tai. Tai yra amžinai egzistuojanti, nesukurta Allah kalba. Mozės kalba ir kiti sukurti būtybės yra patys kūriniais. Bet Koranas yra Allah žodis, o ne jų kalba. Mozė girdėjo Allah žodžius, kai Jis kalbėjo jam. Jis kalbėjo su juo kalba, kuri yra Jo atributas iš amžinybės. Ir visi Jo atributas yra kitokie nei kūrinių atributai. Jis žino, bet ne taip, kaip mes žinome. Jis turi galią, bet ne taip, kaip mes turime galią. Jis mato, bet ne taip, kaip mes matome. Jis kalba, bet ne taip, kaip mes kalbame.“

Iš Abū Hanifah žodžių: „Mozė girdėjo Allah žodžius, kai Jis kalbėjo jam. Jis kalbėjo su juo kalba, kuri yra Jo atributas iš amžinybės.“ Aišku, kad jis turi galvoje, kad kada Mozė atėjo, Allah kalbėjo jam ir tai nereiškia, kad Allah buvo visą laiką ir bus visą laiką sakantis „O Mūsa...“ kaip kai kurie žmonės supranta iš Allah žodžių: „Ir kada atėjo Mūsa paskirtu Mūsų laiku (ir į paskirtą vietą) ir pakalbino jį Viešpats...“ (7:143). Abū Hanifah žodžiai prieštarauja kai kurių jo pasekėjų, tokių kaip Abū Mansūr Al-Maturidi ir kitų, požiūriui, kad Allah kalba yra vientisa mintis, idėja, kuri egzistuoja Jame ir yra negirdima, o tai, kas yra girdima yra garsas, kurį Allah sukuria ore. Ir Abū Hanifah žodžiai „kalba, kuri yra Jo atributas iš amžinybės“ toliau paneigia požiūrį, kad Allah turi Kalbos atributą tam tikru metu ir ne prieš tai.

Kai kurios mu‘tazilah mintys, tokios kaip, kad: Koranas yra kalba, priklausoma nuo Allah valio ir galios; Jis kalba kada Jis nori; Jis kalba vieną dalyką po kito, yra teisinga ir turi būti priimtina. Panašiai, kai kurios kitų mintys, tokios kaip kad: Allah kalba egzistuoja Jame ir yra Jo atributas; atributas egzistuoja tiktai pačiame subjekte, taip pat yra teisingos ir turi būti priimtinos. Privaloma priimti visus teisingus teiginius iš skirtingų grupių ir nusigręžti nuo bet kokių jų teiginių, kurie yra paneigti šarijos ir tvirtais argumentais.

Kas nors galėtų sakyti, kad toks mūsų požiūris padaro Allah galimų įvykių vieta. Prieštaravimas šiam teiginiui yra tuščias. Iš vienos pusės, įvykiai egzistuoja Allah pagalba. Nė vienas iš ankstesnių mokslininkų to nepaneigė. Iš kitos pusės, Korano ir Sunnos tekstai, svarbiausių imamų teiginiai, taip pat kaip ir sąmoningi sprendimai, šį šį teiginį palaiko.

Kai pranašai sakė, kad Allah sakė arba kvietė ar kalbėjo privačiai arba, kad Jis kalbėjo, žinoma, kad tai nereiškė, kad Allah sukūrė šiuos žodžius, kurie egzistavo atskirai nuo Jo. Priešingai, jie norėjo, kad klausytojai suprastų, kad Allah yra šių žodžių kalbėtojas, kad jie egzistuoja Jame, o ne kur nors kitur, ir kad Jis ištarė juos. Toks buvo A‘iša supratimas, kas atsiskleidžia jos teiginyje, kurį ji pasakė, kai Allah paneigė nepagrįstus jai mestus kaltinimus: „Aš maniau aš buvau per daug nereikšmingas kūrinys, kad Allah kalbėtų apie mane apreiškime, kuris bus parecituotas“. Jei Allah kalba būtų reiškųsi kažką kito, nei kad žmonės paprastai suprato, tai būtų buvę paaiškinta, kad tai turi kitą reikšmę tam, nes neleidžiama atidėti paaiškinimą kitam laikui nei kad jo reikia.

Nei kalba, nei išreiškiami teiginiai nežino kalbėtojo, kurio kalba egzistuoja be jo pagalbos. Jei prieštaraujantys tam sakytų, kad jie nepriima šio požiūrio, nes tai būtų Allah suvokimas pagal žmogų (tašbih, ang. trans. tashbih), jie taip pat turėtų nepripažinti kitų Allah atributų. Bet jie sako: „Jis žino, bet ne taip, kaip mes žinome“, o mes sakytume ir: „Jis kalba, bet ne taip, kaip mes kalbame“. Iš tiesų, tokie patys argumentai yra dėl visų Jo atributų.

Neįmanoma suvokti galingą žmogų, kurio galia neegzistuoja jame arba gyvą daiktą, kurio gyvybė neegzistuoja jame.(Panašiai, neįmanoma suvokti kalbėtojo, kurio kalba neegzistuoja jame). Pranašas saaw sakė: „Aš ieškau prieglobsčio Allah tobuluose žodžiuose, ių kurių nei teisingas nei nedoras negali pabėgti“. (dalis hadiso, sahih, Ahmed). Ar gali protingas asmuo sakyti, kad Pranašas saaw ieškojo prieglobsčio sukurtame dalyke? Iš tiesų, šis maldavimas yra kaip jo teiginys: „Aš ieškau prieglobsčio Tavo malonėje nuo Tavo pykčio. Aš ieškau prieglobsčio Tavo atlaidume nuo Tavo bausmės.“(dalis hadiso, Abu Dawūd, At-Tirmidhi ir kt.) arba „Aš siekiu prieglobsčio Allah didybėje ir galioje nuo blogio su kuriuo aš susidūriai ar gali susidurti“ (dalis hadiso, Muslim, Abu Dawūd ir kt.) ir „Aš ieškau prieglobsčio Tavo didybėje nuo užpuolimo iš nugaros“ (dalis hadiso, Ahmed, Abū Dawūd ir kt.).Visa tai yra Allah atributai. Apie tai buvo diskutuota atitinkamose temose. Čia tik trumpai primenama.

Daug vėlesniųjų Hanafi tikėjo, kad Allah kalba yra viena ir kad daugialypumas reiškia jos išraišką žodžiais, bet ne ją pačią. Žodžiai yra sukurti; jie yra vadinami Allah žodžiais, nes išreiškia Jo kalbą ir ją perduoda. Kai ji buvo perduota arabų kalba, ji tapo Koranu, ir kada ji buvo perduota hebrajų kalba, ji tapo Tora. Vadinasi, skiriasi kalba [angliškame vertime – language], o ne kalbėjimas [angliškame vertime – speech]. Kai mes sakome, kad žodžiai yra Allah kalba [angliškame vertime – speech], mes tai sakome metaforiškai.

Toks požiūris yra neteisingas. Tai reikštų, kad žodžiai: „Ir nesiartinkite prie svetimavimo“(17:32), turi tą pačią reikšmę kaip ir „Atlikinėkite maldą“ (2:43). Panašiai, aja apie Sostą (2:255) reikštų tą patį kaip ajos apie sandorius, susijusius su skolomis (2:282-3). Ir suros Al-Ikhlas (112) reikšmė būtų tokia pati kaip ir suros Al-Lahab (111). Nedaug mąstyti reikia, kad įsitikintum, kad toks požiūros yra neteisingas ir prieštarauja vyresniųjų tikėjimui.

Tiesa yra ta, kad Tora, Evangelis, Psalmės (žinoma, turima galvoje tikrieji apreiškimai, o ne tai, ką turi šių laikų žydai ar krikščionys, vadinamus Senąjį ir Naująjį Testamentą) ir Koranas yra tikrąja to žodžio prasme Allah žodis. Iš tiesų, Jo žodžiai yra nesuskaičiuojami ir neišsibaigiantys. Jis kalbėjo iš amžinybės ką, kada ir kaip Jis norėjo. Ir Jis tęs kalbėjimą visą laiką. Jis sako: „Sakyk: „Jeigu jūra virstų rašalu mano Viešpaties žodžiams (rašyti), tai išsektų jūra greičiau, nei žodžiai Viešpaties mano, netgi jei Mes papildytume dar tokia pačia jūra.“(18:109) ir „Jeigu visi medžiai žemėje virstų rašymo plunksnomis, o už (rašalo) jūros, būtų dar septynetas (rašalo) jūrų, neužtektų to išrašyti Allah žodžiams. Iš tiesų Allah – Galingas, Išmintingas!”(31:27) Jeigu tai, kas yra šventuosiuose raštuose būtų paprasčiausiai Allah kalbos interpretavimas, o ne iš tikrųjų Allah kalba, kodėl yra draudžiama būnant netyrumo būsenoje po lytinių santykių ar pan. jį liesti? Jei tai, ką jie recituotų būtų ne Allah žodis, kodėl yra draudžiama būnant netyrumo būsenoje po lytinių santykių recituoti Koraną? Allah kalba yra lygi tam, kas yra įsimenama širdyse, recituojama burnomis, parašyta knygose. Visose šiose formose, tai ir tiesų yra Allah kalba, kaip Abū Hanifah sakė Al-Fiqh al-Akbar.

Jei jūs sakysite „Tai, kad parašyta Knygoje, yra Allah kalba“ bus suprasta tiesioginė, teisinga reikšmė. Kai sakote, kad ši kalba yra užrašyta kažkieno rašysena, tai taip pat suprantama tiesiogiai. Panašiai, jei jūs sakysite, kad Knygoje yra rašalas, su kuriuo ši kalba yra parašyta, tai taip pat yra teisinga. Bet pasakymas, kad rašalas yra Knygoje, yra ne tas pats kaip pasakymas, kad dangūs ir žemė, Muhammed ir Jėzus yra knygoje. Ir šie abu teiginiai yra nepanašūs į teiginį, kad Allah kalba yra Knygoje. Jei jūs neskiriate įvairių vietininko linksnių [anliškame variante – „in“] reikšmių šiuose teiginiuose, jūs būsite suklaidinti.

Panašiai, turite skirti tarp skaitymo (qira‘ah), kuris reiškia skaitytojo veiksmą, ir skaitomo daikto (maqrū‘), kuris yra Kūrėjo kalba. Jūs tikrai būsite paklaidinti, jei neskirsite ir šių dviejų. Jei žinomo raštininko ant rankraščio parašyta „Žinok, kad viskas išskyrus Allah, pražus“, galima sakyti, kad tai yra poeto Labid eilutės, arba, kad tai yra to ir to rašysena. Abu teiginiai pažodžiui yra teisingi ir vieno iš jų teisingumas ir pažodinė reikšmė nesimaišo su kito iš jų teisingumu ir pažodine reikšme.

Gramatiškai, „qur‘an“ yra daiktavardis, padarytas iš veiksmažodžio. Jis gali reikšti skaitymo veiksmą, kaip kad ajoje: „skaityk Koraną [angliškame vertime - make the reading](qur‘an) aukštant. Iš tiesų auštant skaitomas Koranas [angliškame vertime – reading] (qur‘an) turi liudininkų!”(17:78). Pranašas saaw sakė:„Skaityk (qur‘an) maloniu balsu"(sahih hadisas, Abū Dawūd ir kt.). Ir kartais jis naudojamas kaip to, kas yra skaitomas, reikšmė. Allah sako:„Ir kada skaitysi Koraną, tai prašyk Allah apginti nuo šėtono, užmėtomo akmenimis“ (16:98) ir „O kada skaitomas Koranas, tai klausykite jo ir tylėkit – galbūt jūsų bus pasigailėta!“(7:204). Pranašas saaw naudojo šį žodį tokia reikšme, kai jis sakė: „Koranas buvo apreikštas pagal septynis ahrūf (būdus)“ (Al-Bukhari, Muslim, Abū Dawūd ir kt.). Daugybė kitų ajų ir hadisų galėtų būti pacituoti dėl šių dviejų naudojimo būdų. Daiktai egzistuoja skirtinguose lygiuose: tikroji egzistencija realybėje, mintyje, kalboje ir rašte. Daiktas egzistuojantis realybėje yra suvokiamas kaip idėja, tada išreiškiamas žodžiu ir tada įrašomas. Todėl jo užrašymas knygoje yra ketvirtasis jo egzistencijos lygis.

Kalba neturi jokio sąryšio su mushaf (užrašymo dokumento), bet Kalba yra tai, kas yra užrašyta be liežuvio ir minties tarpininkavimo. Skirtumai tarp jos užrašymo senuosiuose Raštuose [angliškame vertime – scriptures] ant puikaus susukto popieriaus ir Paslėptoje Knygoje yra akivaizdūs. Kada Allah sako apie Koraną: i][„Jis minimas ir pirmųjų Raštuose!”[/i](26:196)tai reiškia jo paminėjimą, aprašymą ir informaciją apie jį, panašiai kaip ir Mohammed saaw (jo aprašymas) yra taip pat įrašytas juose .

Koraną Allah neabejotinai atskleidė Mohammed ir niekam kitam iš anksčiau. Štai kodėl Allah sako: „Raštuose" [angliškame vertime – scriptures] (zubūr), o ne „rašytiniame dokumente“ arba „Rankraštyje" [angliškame vertime – parchment]. Zubūr yra žodžio zubr daugiskaita ir reiškia aprašymas/registravimas ir surinkimas. Allah teiginys: „Jis minimas ir pirmųjų Raštuose!”(26:196) reiškia praeities žmonių raštuose. Pažodžiui ir pagal šaknį, žodis labai aiškus. Taigi, Koranas yra aiškus ir apsaugotas nuo bet kokios neaiškumų. Čia panašus teiginys: „..apie kurį jie randa įrašus.."(maktūban) (7:157). Čia maktūban reiškia paminėtas arba aprašytas. Tai skiriasi nuo Allah žodžių „Knga, parašyta išskleistam minkštos odos ritinėly!” (52:2-3) arba „esantis Sergimam ritinėly!”(85:22) arba „esantis saugomoje Knygoje.“(56:78), kadangi pagrindinis žodis tokio tipo sakinyje turi būti arba „bendratinis veiksmažodis“(al-fa‘al al‘-amah), toks kaip veiksmažodis „būti“, „tapti“ ir t.t. Šios ajos reikalauja tokių žodžių. Arba mes galima manyti, kad tai maktūb fi kitab (įrašyta knygoje), kas yra visiškai skirtinga nuo bendratinio veiksmažodžio.

Al-kitab kartais reiškia rašymo vietą, o kartais tai, kas yra rašoma. Reikia skirti tarp kalbos rašymo knygoje ir aprašymo faktinių dalykų, kurie vyksta, egzistuoja realybėje. Toks dalykas, kuris egzistuoja užrašyme gali tik turėti savo įrašytą aprašymą. (Tai reiškia, kad neįmanoma įrašyti žmogaus Mohammed ar ‘Abdullah, o tik paminėti ar aprašyti tą žmogų). Kuo daugiau apie šias reikšmes mąstoma, tuo aiškesnis skirtumas atsiskleidžia.

Allah kalba kaip objektyvi tikrovė yra tai, ką girdime iš Jo ir iš Jo Pranašo. Kai klausytojas girdi tai, jis žino ir įsimena. Taigi, Allah kalba klausytojui yra kažkas išgirsto, sužinoto ir įsiminto. Kai jis tai ištaria, tai yra kažkas perskaityto ir parecituoto. Ir kai jis užrašo tai, tai yra kažkas jo parašyta. Visose šiose formose, tiesiogiai, ne metaforiškai, tai yra Allah kalba. Niekas negali to neigti ir sakyti kad tai, kas užrašyta Knygoje, arba tai, kas yra parecituota recituotojo, yra ne Allah kalba. Allah sako Korane: „O jeigu kas iš daugiadievių paprašys tavęs prieglobsčio, tai priglausk jį, kol jis neišgirs Allah Žodžių“. (9:6)Žinoma, jis negirdės Allah žodžių tiesiai iš Allah, but jis girdės juos iš to, kuris juos perduos iš Allah. Aja paneigia požiūrį, kad tai, kas yra tik girdima yra Allah kalbos interpretacija, o ne pati Jo kalba. Allah sako: „kol jis neišgirs Allah Žodžių“ ir Jis nesako: „Kol jis neišgirs Allah kalbos aiškinimo/interpretacijos“. Pagal pagrindinę taisyklę, žodžiai turi būti priimti tiesiogiai. Bet kas, kas sako, kad tai, kas užrašyta Knygoje, yra Allah kalbos išreiškimas arba pranešimas, o ne pati kalba, prieštarauja Koranui, Sunnai, musulmonų vyresniųjų tikėjimui. Tai yra pakankama parodyti, kad jis yra klystantis.

At-Tahawi žodžiai taip pat paneigia požiūrį, kad Allah kalba yra vientisa negirdima idėja, o tai, kas girdima, atskleista, recituojama arba parašyta yra ne Allah kalba, o jos formulavimas. Jis teigia: „Koranas yra Allah kalba ir kyla iš Jo“. Panašiai teigė ir daugybė kitų vyresniųjų. Jie teigė, kad Koranas prasideda iš Allah ir Jam sugrįžta. Teiginys: „prasideda iš Allah“ yra skirtas prieš džahmiyyah iš mu‘tazilah ir kitus, kurie sako, kad Allah sukūrė kalbą objekte, iš kur ji ir kilo. Bet vyresnieji teigia: „Ji prasideda iš Allah“, t.y. Allah yra tas, Kuris ja kalba, o ne kažkas kitas. Allah sakė Korane: „Knyga apreikšta Allah Galingojo, Išmintingojo“ (39:1), “teisingas buvo Mano Žodis“ (32:13) ir „Sakyk: „Atsiuntė jį (Koraną) Šventoji Dvasia (Džibrilis) nuo tavojo Viešpaties tiesoje“.(16:102). O vyresniųjų teiginys „Ji sugrįžta Jam“ reiškia, kad ji bus pilnai ištraukta iš širdžių ir iš popieriaus nepaliekant nieko, kaip kad buvo pasakyta daugybėje hadisų (Ibn Majah, komentuodamas šį hadisą al-Busiri teigė, kad jo perdavėjai yra patikimi (thiqat).

At-Tahawi žodžiai „nežinomu būdu (bila kaifyjah)“ reiškia, kad Allah kalbos reiškimas yra nežinomas, o ne tai, kad jie [žodžiai] vadinami kalba metaforiškai. „Allah atskleidė ją Savo Pranašui per apreiškimus (arab. wahy)“ reiškia, kad Jis nusiuntė ją jam per angelą. Angelas Gabrielius išgirdo ją iš Allah. Pranašas Mohammed saaw recitavo ją žmonėms. Allah sako: „Ir Koraną Mes suskirstėme, kad skaitytum tu jį žmonėms neskubėdamas, ir pasiuntėme Mes jį dalimis.“(17:106) ir „Nusileido su juo (Koranu) Ištikimoji Dvasia (Džibrilis) (ir nuleido jį) į tavo širdį, kad taptum vienas iš perspėjančiųjų. Jis apreikštas arabų kalba aiškia.“(26:193-195)

Kai kurie ginčijasi, kad „nusiuntėme, nuleidome“ Koraną (inzal al-Quran) turi būti suprantama kaip panašios frazės Korane „nusiuntėme lietų (inzal al-matar), „nusiuntėme geležį (inzal al-hadid), ir „nusiuntėme aštuonias rūšis galvij]ų (inzal thamaniyat azwaj min al-an‘am). Atsakant į šį argumentą, Korane buvo specialiai pasakyta, kad jis buvo nusiųstas iš Allah. Žiūrėkit į kitas ajas: „Cha, mym. Knyga apreikšta Allah, Galingojo, Išmintingojo.“(40:1-2), „Knyga apreikšta Allah Galingojo, Išmintingojo“(39:1), „atvėrimas tau ir tiems, kurie buvo iki tavęs, Allah – Galingasis, Išmintingas!“ (42:3), „Tai Knyga, kurioje nėra abejonių, pasiųsta pasaulių Viešpaties.“(32:2), „Mes pasiuntėme jį palaimintąją naktį; iš tikrųjų Mes perspėjame! Joje sprendžiami visi išmintingi įsakymai Mūsų leidimu; Iš tikrųjų Mes siunčiame“[/i(]44:3-5), [i]„Sakyk: „Tad atneškite Allah Knygą, kuri būtų teisingesnė negu šios dvi, - aš seksiu ją, jeigu jūs sakote tiesą!“(28:49), „O tie, kuriems Mes dovanojome Raštą, žino, kad jis nuleistas iš aukštybių tavo Viešpaties tiesoje." (6:114), ir „Sakyk: „Atsiuntė jį (Koraną) Šventoji Dvasia (Džibrilis) nuo tavojo Viešpaties tiesoje“.(16:102)

O kalbant apie lietų, buvo specialiai paminėta, kad jis atsiųstas iš dangaus „ir nuleidome Mes iš dangaus (as-sama) tyrą vandenį“ (25:48), kas reiškia iš viršaus. Kitoje vietoje akivaizdu, kad jis buvo atsiųstas iš al-muzun (56:69) ir iš antros vietos al-mu‘sirat (78:14). Abi šios frazės reiškia debesis. Dėl geležies ir galvijų nieko nepaminėta apie jų šaltinį. Taigi, kaip galima daryti panašiu Korano atsiuntimą su tokio tipo atsiuntimu? Geležis yra mineralas, randamas kalnuose, didžiausios jų dalys. Sakoma, kad kuo aukščiau ji randama, tuo geresnė jos kokybė.

Panašiai, gyvūnai yra sukuriami nuo gimimo, kas reikalauja spermos iš liūto patino į patelės gimdą. Todėl pavartotas žodis anzal, o ne yunzil. Tada embrionas išlenda iš motinos gimdos į pasaulį. Be to, žinoma, kad per susiėjimą patinas yra ant patelės, kas reiškia kad sperma keliausia iš aukštesnės padėties į žemesnę. Tada, kai gyvūnas gimsta, vėl jis keliauja žemyn iš gimdos. <..>

At-Tahawi žodžiai: „Tikintieji priima kaip tiesą šį apreiškimą“ [At-Tahawi aqydos punktų vertime naudojami žodžiai - tikintieji priima Koraną kaip absoliučią tiesą, kaip Allah žodį] reiškia, kad jis pasakė, jog Koranas yra Allah žodis ir kad apreiškimu tiki Vyresnieji, Pranašo saaw Kompanionai ir jų teisingieji pirmtakai. Ir tai yra tiesa.

Jo žodžiai: „Jie yra tikri, kad tai yra tikra Allah kalba. Ji nebuvo sukurta kaip žmonių kalba“ yra nukreipti prieš mu‘tazilah ir kitus. Jis naudojo žodį „tikra“ tam, kad paneigtų neteisingą požiūrį, kad Allah kalba yra negirdima idėja arba minties kalba (kalam nafsi), kuri nėra girdima iš Allah. Kalbėjimo aktas, kuris yra apmąstomas, bet neištariamas, nėra tikra kalba, kitais nebylys taip pat būtų kalbantis. Tai taip pat reikštų, kad tai, kas parašyta raštuose negali būti vadinama Koranu arba Allah žodžiu. Jeigu nebylus žodis būtų gestas apie kažką ir kitas jį suprastų ir užrašytų tai, ką jis bandė pasakyti, tai būtų antrojo žmogaus žodžiai, kuriais jis išreiškė nebylio idėją. Šis pavyzdys iliustruoja požiūrį, kurio jie laikosi. Žinoma, jie nevadina Allah nebyliu, bet teigia, kad angelas paima idėją, kuri egzistuoja Allah viduje be raidžių ar garsų. Tada tai yra angelas, kuris sudėjo Koraną ir išreiškė jį arabų kalba, arba Allah sukūrė angelo žodžius kažkame kitame nei jis, pzvyzdžiui ore.

Tiems, kurie sako, kad Dievo kalba yra vientisa idėja, mes užduodame klausimą. Ar Mozė saaw girdėjo visą idėją ar jos dalį? Jei atsakymas, kad jis girdėjo ją visą, tada teigiama, kad jis girdėjo visą Allah kalbą. Akivaizdu, kad netiesa. Jei atsakymas, kad jis girdėjo tik dalį idėjos, tai rodo, kad ši idėja yra daloma. Tas pats būtų tiesa ir apie visus kitus Allah žodžius, kuriuos jis kalbėjo ar kam nors atskleidė. Vėl, kai Allah pasakė angelams: „Paskirsiu vietininką žemėje.“ (2:30) arba „Nusilenkite Adomui!” (2:34) ar tai buvo visa Jo kalba ar tik dalis jos? Jei atsakymas yra kad tai visa kalba, tai yra absurdas. Bet jei, kad tai yra dalis, tada būtų tikslu pripažinti, kad Allah kalba nėra vientisa, o sudėtinė.

Yra keturios skirtingos nuomonės apie tai, kas yra kalam (kalba) ir qawl (teiginys). Viena iš nuomonių yra, kad jie reiškia „žodis“ taip pat, kaip ir „prasmė“, kaip kad insan (žmogus) reiškia „kūną“ ir „sielą“. Tai yra vyresniųjų požiūris. Kita nuomonė, kad tai reiškia tik „žodį“, o „prasmė“ nėra reikšmės dalis, o tik jos išvada. Mu‘tazilah ir kiti laikosi šio požiūrio. Trečioji nuomonė teigia, kad tai reiškia tik „prasmę“, o „žodis“ yra tik metaforiška reikšmė, kadangi žodis yra tik idėjos simbolis. Tai yra Ibn Kullab ir jo pasekėjo nuomonė. Ketvirtuoju požiūriu, kartais tai reiškia žodį, kartais prasmę. Kai kurie vėlesni Kullabi mokyklos pasekėjai yra šios nuomonės. Ir jie taip pat laikosi trečiosios nuomonės, apibūdintos Abu Al-Hassan. Pagal šią nuomonę, kad kai tai susiję su Allah kalba, tai yra naudojama metaforiškai, o kada tai susiję su žmogaus kalba – tiesiogiai. Taip yra todėl, kad žmonių kalba egzistuoja žmonių pagalba, nes negali būti kalbos be kalbėtojo, bet jie mąsto, kad Allah kalba, egzistuoja be jo pagalbos. Taigi, negalima tiesiogiai sakyti, kad tai Allah kalba. Norint nuodugniai išsiaiškinti šiuos požiūrius, reikia žiūrėti atitinkamus darbus.

Tie, kurie tiki, kad Allah kalba yra viena, tai argumentuoja Akhtal [poeto] žodžiais: „Iš tiesų kalba egzistuoja širdyje/ Liežuvis yra tik skaitiklis“.
Šis įrodymas yra klaidingas. Keista, kad kai cituojamas hadisus iš vienos ar kitos sahih kolekcijų, atsirandą prieštaraujančių jam, kurie sako, kad tai tik pavienis pranešimas (khabar al-wahid), net jeigu mokslininkai sutinka, kad tas hadisas turi būti priimtas ir juo turi būti remiamasi. Bet kitu kartu jie naudoja kaip argumentą poeto dvieilį, kuris yra abejotinas ir netgi nerandamas jo peozijos rinkiniuose (diwan). Iš tiesų, pirmoji dvieilio eilutė buvo parašyta kitaip „iš tiesų mintis (al-bayan) egzistuoja širdyje...“. Tai yra labiau autentiška. Netgi jei mes manome, kad šios eilutės yra Akhtal, mes negalime naudoti jų kaip įrodymo. Krikščionys nuklydo dėl kalam reikšmės. Jie tiki, kad Jėzus saaw yra Allah žodis (logos). Jie teigia, kad dieviškumas persismelkė į jį jo žmogiškume, arba kad jis yra iš dalies žmogiškas, iš dalies dieviškas. Ar būtų priimtina ginčytis su krikščioniu poetu, kuris turi klaidingą požiūrį į teologiją ir kalam ir ignoruoti kalam reikšmę, kuri yra nustatyta ir geriau žinoma arabų kalboje? Be to, dvieilio reikšmė yra neteisinga. Tai leidžia daryti išvadą, kad nebylys turi būti laikomas kalbėtoju, nes jo kalba yra jo mintyje, net jeigu jis negali jos ištarti ir žmonės negali jos girdėti. Šie dalykai jau buvo trumpai pabrėžti. Detaliau turėtumėte skaityti atitinkamuose darbuose.

Tai įdomi detalė šiame požiūryje. Tai turi artimą ryšį su krikščionių tikėjimu apie dieviškumą ir žmogiškumą. Jie sako, kad Allah kalba yra tik idėja, kuri yra Jame ir yra negirdima. Jos ištarta forma yra sukurta. Taigi, ryšys tarp Allah kalbos, kaip amžinos idėjos, egzistuojančios Jo Esybėje, ir tarp sukurtų žodžių, kurie išreiškia idėją, yra kaip dieviškumas atsirandantis žmoguje, kuris, kaip krikščionys tiki, yra Jėzus. Pastebėkite šį įdomų panašumą.

Kitas įrodymas, kad Allah kalba nėra vien tik idėja egzistuojanti Jame, yra Pranašo saaw hadisas „Žmogaus kalba neleidžiama per maldas“ (dalis hadiso, Muslim, Abū Dawūd ir kt.). Kitas hadisas sako: „Allah įsako tai, ką Jis nori, ir Jis įsako tai nekalbėti per maldas“ (Abū Dawūd, An-Nasa‘i ir kt.). Mokslininkai sutiko, kad jei kas nors bereikalingai ir tyčia kalba per maldą, jo malda neužskaitoma. Jie taip pat sutinka, kad mintys, kurios lenda į žmogaus galvą, susijusios su žemiškaisiais dalykais, neanuliuoja maldos; tik kalba anuliuoja maldą. Tai parodo, kad musulmonai sutinka, jog mintys galvoje nėra kalba.

Taip pat yra hadisas dviejuose sahih rinkiniuose, kuris sako, kad Pranašas saaw, sako: „Allah mano tautai nekreipia dėmesio į jų mintis, kurios kyla jų galvose, tol kol jie neištaria jų garsiai ir nesielgia pagal jas“ (Muslim, Al-Bukhari ir kt.). Taigi Pranašas saaw išskyrė mintis galvoje (hadith an-nafs) ir kalbą. Jis teigė, kad niekas nebus baudžiamas už blogas mintis, jei jis jų nekalbės ir nesielgs pagal jas. Dėl to sutaria mokslininkai. Aišku, kad tik tai, kas yra ištariama liežuviu yra kalba (kalam). Tai yra tai, kas yra žinoma iš arabų kalbos, kuria Įstatymų Davėjas kreipėsi į mus.

Taip pat yra hadisas sunnoje, kad Mu‘adh paklausė Pranašo saaw , ar žmonės turės atsakyti už tai, ką jie kalba. Pranašas saaw atsakė jam: „Ar dar kas nors svaidysis liepsnomis į žmonių veidus išskyrus tai, ką jų liežuviai nukirto?“ (dalis hadiso At-Tirmidhi, Ibn Majah, Ahmed. Jo perdavėjų grandinė At-Tirmidhi yra pertraukta, bet Al-Arnawūt vadina jį sahih dėl kitų patvirtinančiųjų įrodymų). Tai rodo, kad kalba yra liežuvio veiksmas. Trumpai, žodis qawl (teiginys) ir kalam (kalba) ir visi dariniai iš jų – tobuli, netobuli, įsakomieji, dalyviai ir t.t. – nusako žodį taip pat, kaip ir prasmę Korane, hadisuose, ir arabų kalboje. Nebuvo ginčų tarp Kompanionų ar kitų teisingųjų pasekėjų dėl žodžio kalam reikšmės. Ginčai kilo tik vėlesniais laikais tarp eretikų mokslininkų, po to, kai nesutarimas pasklido toli ir plačiai.

Nėra klausimo, kad siekdami sužinoti kalam, qawl ir kitų panašių terminų reikšmę, mes nesiremiame jokiais poetais. Kiekvienas arabų kalbos žinovas, praeities ar dabarties, naudojo šiuos žodžius ir žino, ką jie reiškia, taip pat kaip ir žino, ra‘s (galva), yad (ranka) ir ridžl (koja) reikšmes.

Aišku, kad sakydamas, kad Allah kalba yra idėja egzistuojanti Jame, o tai, kas yra skaitoma, rašoma ir girdima iš recituotojo yra Jo kalbos pranešimas ir yra kažkas sukurto, taip pat sako, kad Koranas yra sukurtas, nors jis pats to gali ir nesuprasti. Allah sako: „Sakyk: „Jeigu susirinktų žmonės ir džinai tam, kad sukurtų ką nors panašaus į šitą Koraną, jie nesukurtų panašaus, nors vieni kitiems ir padėtų“.(17:88) Apie ką tai sako? Ar Allah nurodo į tai, kas yra Jo mintyje, ar į tai, kas yra recituojama ir girdima žmonių? Žinoma, kad į tai, kas yra recituojama ir girdima žmonių, nes Allah esybėje nėra nieko, ką įmanoma parodyti, nusiųsti, recituoti ir girdėti. Žodžiai: „jie nesukurtų panašaus“ negali reikšti, kad jie negalėtų sukurti ko nors panašaus į tai, kas yra Allah esybėje, kurios jie negali nei girdėti, nei žinoti. Neįmanoma žinoti ir prieiti iki to, kas yra Allah esybėje.

Jei jie sako, kad Allah nurodo į savo Esybės pavaizdavimą ir apibūdinimą, o ne ją pačią, ir kad tai yra recituojama, rašoma ir girdima, jei tiesiog sako, kad Koranas yra sukurtas. Jie teigia šventvagystę didesnę, nei mu‘tazilah, kadangi pavaizduoti (hikajah, ang. trans. hikayah) daiktą reiškia sukurti panašų ar tokį patį į jį. Tai reikštų pavaizdavimą Allah atributų ir darymą kažko į juos panašaus. Dar daugiau, jei recitavimas būtų pavaizdavimo būdas, tai reikštų, kad žmonės gali sukurti kalbą, panašią į Allah kalbą ir tai prieštarautų Korano nepakartojamumui. Tai taip pat reikštų, kad recituotojas naudoja raides ir garsus pavaizduoti kažką, kas yra be garsu ir raidžių.

Bet mes žinome, kad Koranas susideda iš surų, kurios yra sudėliotos, ir ajų, kurios yra ištartos, ir kad jis yra užrašytas ant apsaugotų lapų. Allah sako: „Pateikite dešimt surų, panašių į jo” (11:13), „Taip, šitai – aiškūs ženklai krūtinėse tų, kuriems duotas išmanymas; nepripažįsta Mūsų ženklų vien neteisingieji!” (29:49), ir „Tai užrašyta garbinguose ritinėliuose, išaukštintuose, apvalytuose“(80:13-14). Dešimt gerų darbų yra užskaityta už kiekvieną recituojamą Korano raidę. Pranašas saaw sakė: „Aš nesakau, kad Alif Lam Mym yra raidės, priešingai, alif yra raidė, lam yra raidė ir mym yra raidė“ (At-Tirmidhi ir kt.). Tai yra Koranas, išsaugotas jį mokančių mintinai širdyse ir girdimas iš recituotojų lūpų. Šeikhas Hafiz ad-Din An-Nasafi sakė Al-Manar „Koranas yra žodžių ir jų prasmės pavadinimas“.

Kiti teologai pateikė panašius teiginius. Abū Hanifah kartą sakė, kad užtenka recituoti Koraną farsi per maldas, bet vėliau jis pakeitė nuomonę ir sakė: „Neleidžiama niekam, kuris gali recituoti arabų kalba, recituoti kitaip nei arabiškai“. Kiti sakė, kad jei kas nors skaito jį kitaip nei arabiškai, jis turi būti arba išprotėjęs arba jį reikai gydyti arba jis yra eretikas, nusipelnęs mirties. Tai yra todėl, kad Allah kalbėjo Koraną šia kalba. Jo stebuklinga prigimtis yra tiek jo kalboje, tiek reikšmėje.

Autorius sako: „Bet kas, kas girdi jį ir galvoja, kad tai žmogaus kalba, yra netikintis“. Tie, kurie neigia kad Koranas yra Allah žodis, arba sako, kad tai yra Mohammed žodis, arba kokio nors kito kūrinio, žmogaus ar angelo, yra be abejonės netikintieji. Netgi tie, kurie sako, kad tai yra Allah žodis, bet tada pakeičia šio teiginio prasmę nesiskiria nuo tų, kurie sako: „Nieko kito, tik žmonių kalbos!” (74:25). Tai toks pat netikėjimas. Šėtonas išvedė tuos žmones iš tiesaus kelio. Jei Dievas leis, mes aptarsime tai detaliai, kai kalbėsime apie autoriaus žodžius: „Mes nebaudžiame to, kuris atsigręžia į Kabą maldoje, netikėjimu už nuodėmę, nebent jis laiko, kad nuodėmė yra leistina.“

Autoriaus žodžiai: „Šie žodžiai nėra panašūs į žmogaus kalbą“ reiškia, kad jie yra nesulyginamai išraiškingesni, teisingesni ir kilnesni. Allah sako: „Kas labiau paiso duoto žodžio už Allah?“(4:87); „Sakyk: „Jeigu susirinktų žmonės ir džinai tam, kad sukurtų ką nors panašaus į šitą Koraną, jie nesukurtų panašaus, nors vieni kitiems ir padėtų“.(17:88); Sakyk: „Pateikite dešimt surų, panašių į jo“ (11:13) ir „Sakyk: „Sukurkite kaip pavyzdį nors vieną sūrą“(10:38). Arabai, kurie buvo arabų kalbos profesionalai ir stipriai prieštaravo Koranui, negalėjo sukurti net mažos suros, panašios į Koraną. Tai rodo, kad Pranašo teiginių tikrumas įrodo, kad jie yra iš Allah. Jie nesugebėjo sukurti nieko panašaus į tai nei kalba, nei prasme. Iš tiesų, jie negalėjo sukurti nieko panašaus šiem dviem aspektais. Taip yra todėl, kad Koranas yra tobulas savo arabų kalba, absolučiai be trūkumų ir iškalbingiausias. Šis iššūkis, kad žmogus negali sukurti nieko panašaus į jį kalba ir prasme, reiškia, kad ir žodžiais, ir jų prasme, o ne tik kalba. Atskiros raidės įvairių Korano surų pradžioje rodo, kad Koranas buvo atskleistas kalba ir stiliumi, kurį arabai pažinojo.

Ar nepastebėjote, kad po kiekvieno tokių atskirų raidžių rinkinio paminimas Koranas? Pavyzdžiui, „Alif. Liam. Mym. Šita knyga – dėl kurios nėr abejonės“(2:1-2); „Alif. Liam. Mym. Allah – nėra dievybės, išskyrus Jį, - Gyvas, Palaikantis gyvenimą! Pasiuntė Jis tau Raštą su tiesa“(3:1-3); „Alif. Liam. Mym. Sad. Knyga atsiųsta“ (7:1-2) ir „Alim, liam, ra. Tai – išmintingos Knygos posmai“ (10:1) ir t.t. Tai skirta priminti jiems, kad kilnus ir maloningas Pranašas saaw, kuris buvo jiem atsiųstas, neatnešė jiems nieko, ko jie negalėtų suprasti. Jis kreipiasi į juos jų pačių kalba.

Eretikai dažnai naudoja šias atskiras raides kaip pretekstą paneigti, kad Allah ištarė Koraną ar kad Gabrielius girdėjo jį iš Jo. Jie panašiai naudojo ają: „Nėr nieko panašaus į Jį“ (42:11), kad paneigtų Allah atributus. Bet likusi ajos dalis „Jis – Girdintis, Regintis“ paneigė jų dieviškųjų atributų neigimą. Panašiai, daugybė ajų, tokios kaip „Sukurkite kaip pavyzdį nors vieną sūrą“ (10:38) taip pat paneigia jų požiūrį, kad Korano žodžiai nebuvo atskleisti. Taip yra todėl, kad aja kelia iššūkį žmonėms sukurti surą, o ne atskiras raides ar žodžius. Ir trumpiausia sura Korane susideda tik iš trijų ajų. Štai kodėl Abū Yūsuf ir Mohammed, Abu Hahifah mokiniai, sakė, kad per maldas neturėtum recituoti mažiau nei tris trumpas ajas arba vieną ilgą ają lygią joms, nes bet kuri Korano dalis, trumpesnė už tai, negali būti nepakartojama. Ir Allah žino geriausiai.

Išvados:

1. Koranas yra Allah žodis.
2. Sakyti, kad jis buvo ištartas Dievo, nereiškia Jo antropomorfizavimo.
3. Ajose ir hadisuose teigiama, kad Dievas kalbėjo.
4. Allah kalba yra lygi tam, kas yra įsimenama širdyse, recituojama burnomis, parašyta knygose. Visose šiose formose, tai ir tiesų yra Allah kalba. Toks yra Abū Hanifah ir Ahl al Sunnah požiūris.
5. Koranas yra Allah atributas, o ne kažkas sukurto.
6. Koranas buvo nuleistas Muhammed saaw per Gabrielių, kuris buvo tik pranešėjas.
7. Tai nėra žmogaus žodis, bet kas, kas taip teigia yra kafir, netikintis.
8. Kalba yra Allah atributas ir Jis kalba iš amžinybės kaip ir kada Jis to nori.
9. Jo kalba yra amžina.
10. Allah yra galimų įvykių vieta. Allah yra žodžių kalbėtojas, jie egzistuoja Jame, o ne kur nors kitur, ir Jis ištarė juos.
11. Koranas yra Allah žodis, nesvarbu ar recituojamas, užrašytas ar įsimintas. Ir jis nėra sukurtas, o mūsų recitavimas, rašymas ir įsiminimas yra mūsų veiksmas ir jis yra priklausomas, nes garsas ir rašalas yra įtraukiamas į procesą.
12. Allah kalba nėra vientisa, o sudėtinė.
13. Neteisingas vėlesniųjų Hanafis, kad Allah kalba yra viena ir kad daugialypumas reiškia jos išraišką žodžiais, bet ne ją pačią.
14. Požiūris, kad Allah kalba yra vientisa negirdima idėja, o tai, kas girdima, atskleista, recituojama arba parašyta yra ne Allah kalba, o jos interpretacija, aiškinimas, yra neteisingas.


Korano vertimas į lietuvių kalbą pagal Koranas. Literatūrinių prasmių vertimas, Kronta, 2010
[...] – vertimo pastaba

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Share on FacebookShare on TwitterShare on Google+
Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC [ DST ]


  Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia ant phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007