[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4791: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4793: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4794: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4795: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
Islam Ummah • Temos rodymas - Islamas reiškia tikėti, paklusti, neiškreipti tekstų (39-45)

Visos datos yra UTC [ DST ]



Forumo taisyklės


Subforumo temų skirstymas ir numeracija pateikiama pagal Ibn Abi Al-‘Izz parašytą "Aqyda At-Tahawyja" komentarą



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 
  Spausdinti

Islamas reiškia tikėti, paklusti, neiškreipti tekstų (39-45)
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 06 Lap 2013, 23:01 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
:bismillah

(39) Islamo pagrindas nėra tvirtas, jeigu nėra paremtas besąlygišku/nuoširdžiu pritarimu bei nuolankumu Allah (swt).

Šis tvirtinimas yra metaforos pavyzdys. Kažkuo tais neparemta/nepalaikoma fizinė koja tvirta nėra. Islamas nėra sutvirtintas pas tą, kuris nepaklūsta dviejų apreiškimų (Korano bei Sunnos) žodžiams, nesilenkia jų įsakymams neklausinėjant jų išminties ar prieštarauja jiems su savo idėjomis ar požiūriais. Al-Bukhari perdavė Imamui Muhammad Ibn Šihab Az-Zuhri sakius: “Žinia ateina nuo Allah (swt). Pranašo (saaw) atsakomybėje yra perduoti žinią, o mums priklauso jai paklusti.”

Geriausias duotas palyginimas apie žmogaus samprotavimą ir perduotus tekstus, yra šis. Žmogaus protas, atsižvelgiant į perduotus tekstus, yra lyg neišmanantis, eilinis pasekėjas lyginant su mokslininku, kuris gali daryti ijtihad. Iš tikrųjų, tai yra daug mažiau nei tai (it is much less than that), kadangi prasčiokui (commoner) yra galimybė tapti mokslininku, bet mokslininkui tapti pasiuntiniu-pranašu galimybės nėra. Jeigu eilinis pasekėjas žino mokslininką ir nukreipia kitą eilinį pasekėją pas aną, o paskiau mokslininkas ir pirmasis pasekėjas nesutaria kokiu tais klausimu, antrasis pasekėjas, kuris uždavė klausimą, privalo sekti mokslininko pareiškimą, o ne pareiškimą to, kuris jam nurodė mokslininką. Jeigu pirmasis pasekėjas, kuris nurodė mokslininką, sakytų: “Teisinga nuomonė yra mana, o ne mokslininko, kadangi aš esu šaltinis tavo žinojimo apie mokslininką. Jeigu tu priimi jo pareiškimą virš manojo, tu papeiki ir sumenkini šaltinį, kurio dėka tu sužinojai jį esant mokslininku. Taigi, priekaištai turi būti antraeiliui dalykui (mokslininkui).” Pasekėjas, kuris uždavė klausimą turėtų jam atsakyti: “Kuomet tu liudijai jam esant mokslininku ir nurodei jį, tu liudijai, jog tai jis, kuriuo turi būti sekama, o ne tu. Taigi, mano sekimas tavimi tame žinojime buvo dėl kažko konkretaus; tai nereiškia, jog aš turiu dėl visko su tavimi sutikti. Ir tavo klaida nesutikime su mokslininku, kuris yra labiau išmanantis už tave, nebūtinai reiškia, jog tu klydai žinojime jį esant mokslininku.” Tai yra netgi atsižvelgiant į faktą, jog jis žino mokslininkui galint suklysti. (that is even given the fact that he knows that the scholar is capable of making mistake)

Žmogaus protas byloja, jog Pranašas (saaw) negali padaryti klaidos kuomet kalbama apie Allah (swt) žinios perdavimą. Jam nėra leidžiama daryti klaidos toje srityje. Todėl, tam, ką jis (saaw) pasako, turi būti paklūstama, visiškai/pilnai sutinkama ir praktikuojama. Mes žinome, kaip priedermę iš Islamo religijos, jog jei žmogus sakytų Pasiuntiniui: “Šis Koranas, kurį tu recituoji mums ir išmintis su kuria tu atėjai turi daug dalykų, kurie prieštarauja tam, ką mes žinome savo protais. Mes žinome savo žinojimu tavo nuoširdumą ir sąžiningumą pagal mūsų samprotavimus. Jeigu mes sutiktume su viskuo, ką tu sakai nepaisydami mūsų proto prieštaravimų, tai būtų priekaištavimas mūsų žinojimui, kurio dėka mes (ir) patvirtiname ką tu sakai. Todėl mes tikime, jog esama dalies prieštaravimų tavo žodžiuose ir mes nusigręžiame nuo jų ir nepriimame jų kaip pamokymo/vadovavimo ar žinojimo”, šis žmogus nebūtų Tikintis tuo, ką Pranašas atnešė, ir Pranašas nepriimtų tai iš jo. Iš tiesų, jeigu tai būtų leistina, tuomet kiekvienas galėtų netikėti kuo nors, kas buvo atnešta Pranašo (saaw). Protai esti skirtingų lygių ir egzistuoja daugybė abejonių. Velniai tęsia įtarimų svaidymą į žmones. Taigi, kiekvienas galėtų pasakyti kažką panašaus į aukščiau paminėtą, kas liečia Pranašo (saaw) įsakymus ar pasakymus.

Bet Allah (swt) sako: “Pasiuntiniui – tik aiškus apreiškimo perteikimas.” [Koranas 24:54]; ir: “…o argi pasiuntiniams (priklauso) kas nors kita, išskyrus aiškų (apreiškimo) perdavimą?” [Koranas 16:35]. Taip pat: “Mes siuntėme pasiuntinius, kurie kalbėjo savo tautos kalba, kad jie paaiškintų jiems. Allah išveda iš kelio, ką panorėjęs, ir veda teisingu keliu, ką įsigeidžia.” [Koranas 14:4], “Atėjo pas jus šviesa iš Allah ir aiškus Raštas.” [Koranas 5:15], “Cha, mym. Prisiekiu aiškia Knyga!” [Koranas 44:1-2], “Tai – aiškios Knygos posmai (ženklai).” [Koranas 12:1], “Pasakojime apie juos yra pamokymas turintiems protą; tai nebuvo išgalvotas pasakojimas, o patvirtinimas teisingumo to, kas siųsta iki jo, bet kurio daikto paaiškinimas, kaip teisingas vedimas ir malonė tikintiems žmonėms.” [Koranas 12:111], “Ir pasiuntėme Mes tau Knygą visų daiktų išraiškai, vedimą tiesiu keliu, malonę ir džiugią žinią musulmonams.” [Koranas 16:89]. Esama daug daugiau tokio pobūdžio ajų Korane.

Kas dėl tikėjimo Allah (swt) ir pomirtiniu gyvenimu - Pranašas (saaw) arba kalbėjo, kas įrodo tiesą, arba to nedarė. Pastarasis yra atmetamas. Jeigu Jis (saaw) kalbėtų (tai), kas veda į tiesą naudojant neaiškius ar dviprasmiškus terminus, Jis (saaw) nebūtų perdavęs žinios aiškiai. Bet visų geriausios kartos paliudijo, jog Jis žinią perdavė. Allah (swt) liudijimas prieš juos taip pat yra labai svarbus (Allah, too, borne witness against them in great place). Todėl bet kuris tvirtinantis, jog Pranašas (saaw) neperdavė žinios aiškiai, kas liečia reikalus susijusius su religijos pagrindais, meta melagingus kaltinimus Pranašui (saaw).[*]

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Paskutinį kartą redagavo Rimante 07 Lap 2013, 10:20. Iš viso redaguota 1 kartą.

Share on FacebookShare on TwitterShare on Google+
Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Islamas reiškia tikėti, paklusti ir neiškreipti tekstų
StandartinėParašytas: 06 Lap 2013, 23:05 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
:bismillah

40. Nuo kiekvieno, kuris siekia žinių, kurios jam buvo uždraustos, ir kurio intelektas nėra pasiruošęs paklusti, bus paslėptas tyras supratimas apie Allah Vienovę, tikslių žinių ir teisingo tikėjimo.

Čia plėtojama ankstesnė mintis, įspėjanti, kad apie tikėjimo principus arba bet kokį kitą tikėjimo aspektą nereikėtų diskutuoti neturint tinkamų žinių. Allah sako: “Ir nesek to, apie ką neturi supratimo: juk klausa, rega, širdis – visos bus apie tai paklaustos.“ (17:36); „Ir tarp žmonių yra tokių, kurie ginčijasi dėl Allah neišmanydami ir seka kiekvieną maištingą šėtoną. Parašyta apie jį, kad tie, kurie prisiims jį sau globėju, tai jis jį suklaidins ir užtrauks jam Ugnies bausmę.“ (22:3-4); „Ir tarp žmonių atsiranda toksai, kuris ginčijasi dėl Allah, neišmanydamas ir be vadovavimo, ir be apšviečiančios Knygos, išdidžiai nusukdamas savo kaklą, kad išvestų iš Allah kelio. Šiame gyvenime jo laukia gėda, o Prisikėlimo Dieną Mes priversime juos paragauti Ugnies bausmės.“ (22:8-9); „O kas labiau išstumtas iš kelio, nei tas, kuris nusekė įkandin savo aistros nevadovaujamas Allah?“ (28:50) ir „Jie vadovaujasi tik prielaidomis ir tuo, kur linksta jų sielos, o juos jau pasiekė jų Viešpaties vedimas“ (53:23). Yra ir kitų ajų turinčių tą pačią reikšmę.

Abū Umamah Al-Bahili pasakojo, kad Allah Pranašas saaw sakė: „Žmonės, turintys vadovavimą iš Allah, nepaklysta, nebent jie įsitraukia į intelektinius ginčus“ ir tada jis parecitavo ają: „Jie pateikia tai tau tik dėl ginčo.“ (43:58). At-Tirmidhi išsaugojo šį hadisą ir pavadino jį hasan (geru). (At-Tirmidhi, Ibn Majah, Ahmad, At-Tabarani. At-Tirmidhi klasifikavo kaip hasan, Al-Hakim)

A‘iša pasakojo, kad Allah Pranašas saaw pasakė: „Labiausiai Allah neapkenčiami žmonės yra tie, kurie ginčijasi ir kivirčijasi“. Išsaugota dviejuose Sahih rinkiniuose (Al-Bukhari ir Muslim).

Be abejonės, tas, kuris visiškai nepaklūsta Pranašui turi spragų savo tauhyd , nes jis kalba pagal savo asmeninę nuomonę ir trokškimais arba seka kažkieno kito nuomone arba troškimais, o ne Allah vadovavimu. Spragos jo tauhyd yra tokio dydžio, kad jis nuklysta nuo to, ką Pranašas atnešė. Tokiu būdu, jis prisiima sau kitą dievą nei Allah. Allah sako: „Ar matei tą, kuris savo dievu padarė savo aistrą“ (25:43) Tai reiškia, kad jis yra savo sielos troškimų tarnas.
Iš tiesų, blogis pasklido po šį pasaulį iš trijų pagrindinių žmonių grupių. Kaip ‘Abdullah Ibn Al-Mubarak sakė:

Nuodėmė, aš žinau, nužudo širdį,
Ir jos įsišaknijimas užteršia žmogų.
Venk nuodėmės, ir tu atgaivinsi širdį,
Apsaugosi save, tu apsaugosi laimę.
Trys žmonių grupės naikina tikėjimą:
Karaliai, nepatikimi teologai ir vienuoliai.

[1] Blogi valdovai negerbia šarijos, vykdydami neteisingą politiką ir pakeisdami teisingus įstatymus jų pačių neteisingais reguliavimais. Jie jiems teikia pirmenybę prieš Allah ir Jo Pranašo taisykles. [2] Nepatikimi teologai pažeidžia šariją su jų pačių nuomone ir klaidinga logika, jie leidžia tai, ką Allah ir Jo Pranašas uždraudė ir atvirkščiai, jie nepaiso to, ką šarija leidžia ir atvirkščiai, jie apibendrina tai, ką teisė aiškiai apibrėžė ir atvirščiai, ir t.t. [3] Vienuoliai ir atsiskyrėliai yra neišmanantys sufijai, kurie nusigręžia nuo tikėjimo ir teisės realybės. Vietoj to, jie atsigręžia į jų mistinius patyrimus, ekstazę, vaizduotę ir šėtoniškus apsireiškimus. Jie konstruoja religiją tokią, kokios Allah nepatvirtino, ir jie neigia Jo religiją, kuri atėjo iš Jo Pranašo saaw burnos. Jie nusigręžia nuo tikėjimo realybės dėl šėtoniškų apgaulių ir egoistinių troškimų.

Ta pirmoji grupė sako, kad jei yra kolizija tarp administracinio tikslingumo ir teisės (šar, arab. trans. shar‘), pirmenybė yra teikiama administraciniam tikslingumui. O kitos grupės sako, kad jei yra kolizija tarp žmogaus protavimo ir to, kas buvo perduota, žmogaus samprotavimui teikiama pirmenybė. O mistinių patyrimų žmonės sako, kad jei yra kolizija tarp mistinio patyrimo, apsireiškimo ir tiesioginės teisės reikšmės, viršenybė tenka mistiniams patyrimams ir apsireiškimams.

Abū Hamid Al-Ghazali (tegul Allah jam būna gailestingas) rašė savo vieno iš geriausių, o gal geriausioje, knygoje Ihya ‘Ulum al-Din:
„Jei jūs klausiate, ar debatų mokslas ir teorinė (spekuliatyvioji) teologija yra smerktina, kaip kad astrologija, ar leidžiama ar rekomenduojama, turėtumėte žinoti, kad žmonės dėl šio klausimo priėjo priešingų nuomonių. Kai kurie sako, kad tai yra erezija ir draudžiama. Sutikti Allah geriau tam Allah tarnui, kuris turi visas nuodėmes, išskyrus politeizmą, nei tam, kuris išmano teorinę (spekuliatyviąją) teologiją. Kiti sako, kad tai yra privaloma arba bendruomenei kaip visai, arba kiekvienam individui, ir kad to išmanymas yra vienas iš geriausių veiksmų ir vienas iš geriausių būdų atsidurti arčiau Allah. Tai yra tauhyd mokslo išpildymas ir Allah tikėjimo apsauga. Tie, kurie sako, kad tai draudžiama apima Aš-Šafi‘i, Malik, Ahmad Ibn Hanbal, Sufyan ir hadisų mokslo ankstesniųjų pirmtakų lyderius.“

Plačiau pacitavęs jų žodžius, jis apibendrina, kad tarp Salaf hadisų mokslininkų yra konsensusas dėl nuomonės, kad Pranašo saaw kompanionai žinojo savo tikėjimą geriau nei bet kas kitas ir buvo labiausiai kompetentingi jį patvirtinti, bet jie nesileisdavo į tokius dalykus; jie bijojo, kad tai nuves į blogį. Pranašas saaw įspėjo juos: „Pasmerkti yra tie, kurie bereikalingai užsiima priekabiu smulkmeniškumu (hairsplitting) ir nereikalingais subtilumais (unnecessary subleties).“(Muslim, Abū Dawūd, Ahmad).

Šie mokslininkai taip pat argumentuoja, kad jeigu teologų mintys būtų buvusios dalis tikėjimo, Pranašas saaw būtų buvęs pirmasis ir geriausiai jas nurodęs. Jis būtų parodęs jiems kelią ir būtų pagyręs jų ekspertus.

Tada Al-Ghazali pamini kitus jų argumentus ir pristato kitos pusės teiginius. Galiausiai jis sako:
„Jei klausite, kokia mano išvada, aš atsakysiu paminėdamas kelis aspektus. Tame (šiuose moksluose) yra dalis naudos ir dalis žalos. Kartais jie gali būti leidžiami, kartais rekomenduojami, kartais – privalomi, taip pat kaip ir kartais jie gali būti nepageidaujami, o kartais – draudžiami. Dėl savo žalingų aspektų jie sužadina abejones, diskutuoja tikėjimą, panaikina tikrumą ir vietoj to pasiūlo neįtikinamus, negalutinius argumentus, kurie sunkiai patenkina žmones. Be to, jie pripučia į galvą žalingų įsitikinimų, sukelia emocijas savo naudai ir veda į primygtinį pasitikėjimą jais. Tai yra apie žalą, kurią sukelia teologinės diskusijos.
Apie kalam (spekuliatyviosios teologijos) naudą, paprastai tikima, kad ji atskleidžia tiesą ir leidžia mums pažinti daiktus tokius, kokie jie yra, bet tai netiesa. Kalam nesuteikia šio gėrio, priešingai, tai daugiau nuslėpia tiesą ir paklaidina, nei atskleidžia ir atveda į tiesą. Jei būtumėte girdėję tokius pačius žodžius iš hadisų mokslininko arba Hašawi (Hašawyjjah yra ekstremalūs tekstų supratime pažodine reikšme ir dideli antropomorfistai, priskiriantys kūną Allah), būtumėt galėję sakyti, kad tie, kurie ko nors nežino, nepažįsta, dažniausiai tai pasmerkia, išbrokuoja. Tačiau šie žodžiai yra žmogaus, kuris gerai išmano kalam ir yra įsigilinęs į tai, kuris užima aukštą padėtį tarp svarbiausių šalininkų, ir nėra mažiau išmanantis kitus dalykus. Tai jis sako kad kalam nesiūlo tiesos. Daugiausia ką tai daro – apibūdina ir analizuoja problemas ir išsiaiškina skirtingų požiūrių išvadas, bet tai yra reta.“

Kitų kaip jis [Al-Ghazali] teiginiai yra aiškus įrodymas. Dievobaimingi pirmtakai nepaneigė kalam paprasčiausiai dėl to, kad tai buvo senų tiesų nauja terminologija, kaip ir kitų mokslų terminologija, arba todėl, kad tai parėmė argumentus, skatinančius atskleisti tiesą ir paneigti netiesą. Jie pasmerkė tai todėl, kad tai pateikia idėjas, kurios yra netiesa ir prieštarauja Koranui ir sunnai ir teisingiems mokslams. Kelias, kuriuo eina teologai, neveda į tiesą, ir metodas, kurį jie naudoja, yra per ilgas ir nenaudingas. Tai kaip mėsa išsekinto kupranugario, kuris pastatomas ant kalno be pramintų takų viršūnės, į kurį sunku užlipti ir be to nelengva apsaugoti. Jeigu kalam yra kas nors gero, tai jau buvo išsakyta Korane daug geresniu būdu. Kalam nedaro nieko gero, kaip tik ištempia diskusijas ir apsunkina problemą. Kaip poetas kartą pasakė:

„Jei tai ne dėl rungtyniavimo šiame gyvenime,
Debatų knygos Al-Mugni ir Al-‘Amad nebūtų buvusios parašytos
Kaip jie teigia, jie sprendžia sunkius klausimus;
Ir dėl to, kad tos knygos buvo parašytos,
Problemas tampa dar sunkiau išspręsti.“

Jie teigia, kad išsklaidė abejones ir padarė galą klaidingam supratimui, tačiau bet kas, kam tai yra žinoma, žino, kad jų [abejonių] tik padaugėjo.

Nesuvokiama, kad nebūtų įmanoma rasti tiesą, vadovavimą, žinias ir tikrumą Allah Knygoje ir Jo Pranašo žodžiuose, bet įmanoma rasti tai susipainiojusių teologų žodžiuose. Iš tiesų, mes turime imti kaip šaltinį ir pradinį tašką tai, ką Allah ir Jo Pranašas teigė. Mes turime apmąstyti tai, suprasti to reikšmę ir žinoti to įrodymus ir pagrindimus, tiek racionalius, tiek nesuvokiamus protu, intuityvius. Tada mes turėtume apsvarstyti tai paremiančius ir tam prieštaraujančius teiginius, kuriuos daro žmonės, analizuoti jų idėjas ir išsiaiškinti įmanomas jų interpretacijas. Tada, tai, kas sutinka su tuo, ką Pranašas saaw teigė, mes priimame, o tai, kas nesutinka – atmetame.

Kalam naudoja daugybę terminų, tokių kaip mišinys, kūnas, erdvė, substancija (esmė, medžiaga), dimensija (matmuo), materija, atsitiktinumas ir t.t. Nė vienas iš šių žodžių nevartojamas Korane ar sunnoje tokia prasme, kokia juos naudoja teologai, nei jie buvo naudojami tokia prasme šnekamojoje kalboje. Teologai vartoja juos kita prasme, nei jų įprastinė reikšmė. Vadinasi, būtina juos paaiškinti bendrine kalba ir tada lyginti su argumentais ir koncepcijomis, kurias iškelia Koranas. Tokiu būdu mes atrasime, kas kalam yra tiesa, ir kas klaidinga.

Paimkime, pavyzdžiui, terminą tarkib [angliškame vertime – composition] (sudėtis, struktūra). Jis turi daugybę reikšmių.

Pirmoji, gali reikšti suformuoti kažką iš dviejų ar daugiau skirtingų dalykų. Tai vadinama tarkib mazdž (arab. trans. tarkib mazj) (kompleksinė sudėtis, sudėtinė struktūra). Pavyzdys būtų gyva būtybė, sudėta iš keturių elementų, turinti įvairias dalis ir galūnes. Akivaizdu, kad „struktūra“ šia prasme nėra tinkanti Allah. Kai mes priskiriame skirtingus tobulumo atributus, kaip kad transcendencija, tai nereiškia, kad Allah šia prasme yra sudėtinė esybė.

Antroji, terminas „struktūra“ gali reikšti dviejų dalykų jungimą, dedant juos šoną prie šono. Tai vadinama tarkib al-džawar (arab. trans. tarkib al-jawar) [angliškame vertime – joining] (jungimas). To pavyzdys yra dviejų dalių durų sustatymas šonais. Savaime suprantama, Allah nėra atributų junginys šia prasme.

Trečioji, tai gali reikšti junginio formavimą iš tokių pačių dalių, vadinamų atomais.

Ketvirta, tai gali būti „materijos“ ir „formos“ junginys, pavyzdžiui, žiedo gaminimas iš sidabro, kai žiedo pavidalas yra jo „forma“, o sidabras – jo „materija“. Teologai tiki, kad kūnas yra atomų junginys, ir jie įsivelia į bevertes diskusijas apie tai, ar atomai susijungę po po, keturis, šešis, aštuonis ar šešiolika.
Aišku, kad terminas „struktūra“ pagal paskutines dvi reikšmes netinka Allah, kuris viršija pasaulį, atributams. Kad būtų dar aiškiau, kūnas nebūtinai yra atomų junginys, ir kūno definicija, kurią naudoja teologai, yra paprasčiausiai sutartinė. Vis dėlto, detalios diskusijos šiuo klausimu reikėtų žiūrėti atitinkamuose darbuose.

Penkta, terminas „struktūra“ gali reikšti „esmės“ [angliškame vertime – essence] ir “atributų” junginį. Teologai vadina tai tarkib, bet jie daro tai tik tam, kad paneigtų Allah atributus. Tačiau šia prasme, šis terminas yra paprasčiausiai jų klastotė, tai nėra kalbos dalis, nei jis yra randamas Korane ar sunnoje. Nėra jokio pritarimo jį vartoti ir mes neturi jo priimti. Net jei mes pripažįstame šį terminą ir leidžiame jiems jį vartoti Allak atributų kontekste, mes sakysime, kad tai ne žodis, o reikšmė, kas ir yra svarbiausia. Jūs galite tam duoti kokį tik norit pavadinimą, bet turėtumėte suprasti, kad nutarimas dėl to neskiriamas vien tik pačiam pavadinimui nekreipiant dėmesio į jo reikšmę. Jei jūs norite vadinti pieną “vynu”, jis nebus draudžiamas vien tik dėl terminologijos.

Šeštoji reikšmė, tarkib gali reikšti “esmės” [angliškame vertime – essence] ir “egzistencijos, būvio” junginį. Mūsų protas įsivaizduoja, kad tai yra du skirtingi dalykai, bet iš tiesų taip nėra. Ar galėtume gauti “esmę” (dhat) atsikračius jos “egzistencijos” arba “egzistenciją” nuplėštą nuo “esmės”? Tai neįmanoma. Teologai diskutuoja klausimu ar Allah “esmė” yra Jo “egzistencija” ar skiriasi nuo jos ir tokiu būdu iškėlė daugybę beprasmių idėjų. Geriausi iš jų susilaikė nuo teigimo vieną ar kitą ir buvo skeptiški. Daugybę kartų klaidingos idėjos per analizę išnyko.

Jų pagrindinė klaidos priežastis yra jų nusisukimas nuo Allah ir Jo Pranašo žodžių, ir jų atsigręžimas į graikų ir kitų tautų idėjas. Tokie žmonės vadinami ahl al-kalam (spekuliatyvūs teologai), kadangi jie ateina su tiesomis, kurios praeityje nebuvo nežinomos, arba išankstinėmis idėjomis, kurios retai kada duoda naudos, arba pateikia racionalius tiesos įrodymus, kurios mes galime suvokti savo pojūčiais.

Vis dėlto, nereikėtų neigti, kad kai kurie jų argumentai galėtų būti naudingi, būtent tie, kuriuos jie pateikė prieš sofistus [sofistai mokė žmones retorikos, praktinės išminties, iškalbos; sofizmas – įtikinėjimo menas, kuris nuo 4 a. pr. m. e. išsigimė į retorikos metodą, destruktyviąją polemiką, siekiant sofizmų ir kitų metodų pagalba įrodyti ar paneigti bet kokį teiginį; sąmoningai klaidingas samprotavimas, kuris pateikiamas kaip teisingas]. Vis dėlto, tas, kas siūlo idėjas, neigdamas Korano tekstą ir sunną arba prieštaraudamas šiems tekstams, elgiasi taip, kaip Iblis, kuris nenusilenkė Allah įsakymui. Vietoj to, jis pasakė: „Aš – geresnis už jį (Adam): Tu sukūrei mane iš ugnies, o jį sukūrei iš molio“. (7:12) Bet Allah pasakė:„Kas paklūsta Pasiuntiniui, tas paklūsta Allah. O kas nusigręžia, tai Mes nesiuntėme tave jų sargu“. (4:80) Allah taip pat pasakė: „Sakyk: „Jeigu jūs mylite Allah, tai sekite paskui mane, tada mylės jus Allah ir atleis jums jūsų nuodėmes“ – iš tiesų Allah – Atleidžiantis, Gailestingas!” (3:31) ir taip pat „Betgi ne – prisiekiu tavo Viešpačiu! – nepatikės jie, kol nepadarys iš tavęs teisėjo ten, kur susipainioję patys. Paskui jie nepasikuklins kreipdamiesi, kad tu išspręstum, ir paklus visiškai“. (4:65) Allah tokiu būdu prisiekė,kad jie nebus tarp tikrųjų musulmonų tol, kol jie nepriims Pranašo saaw arbitru, priims jo verdiktus laimingai ir visiškai nuolankiai jam paklus.

Išvados:
1. Kiekvieno, siekiančio žinių, kurios jam buvo uždraustos, ir kurių jo intelektas negali suvokti, troškimas (žinoti, ko jis negali žinoti) tolina jį nuo tyro supratimo apie Allah, Jo Vienovę, nuo tikslių žinių ir teisingo tikėjimo.

2. Apie tikėjimo principus arba bet kokį kitą tikėjimo aspektą nereikėtų diskutuoti neturint tinkamų žinių. Labiausiai Allah neapkenčiami žmonės yra tie, kurie ginčijasi ir kivirčijasi.

3. Nepaklūsti Pranašo mokymui reiškia sekti arba kažkieno kito nuomone, arba savo troškimais, o ne Allah vadovavimu, t.y. prisiimti sau kitą dievą nei Allah.

4. Trys žmonių grupės naikina tikėjimą: (1) valdovai, leidžiantys ir vykdantys įstatymus, prieštaraujančius Allah ir Pranašo taisyklėms (šar), (2) teologai (mutakallimun), besiginčijantys tik žmogaus proto ribose, ir (3) vienuoliai.

5. Vienuoliai ir atsiskyrėliai yra sufijai, sekantys kašf (arab. trans. kashf) [paaiškinta pabaigoje], mistiniais patyrimais bei ekstaze, konstruojantys religiją tokią, kokios Allah nepatvirtino, nusigręžiantys nuo tikėjimo realybės dėl šėtoniškų apgaulių ir egoistinių troškimų.

6. Aš-Šafi‘i, Malik, Ahmad Ibn Hanbal, Sufyan ir hadisų mokslo ankstesniųjų pirmtakų lyderiai sutaria, kad kalam yra draudžiama. Jeigu teologų mintys būtų buvusios dalis tikėjimo, Pranašas saaw būtų buvęs pirmasis ir geriausiai jas nurodęs.

7. Tarp Salaf yra konsensusas, kad Pranašo saaw kompanionai žinojo savo tikėjimą geriausiai ir jie niekada nesileisdavo į teologiją, bijodami, kad tai nuves į blogį.

8. Al-Ghazali teigė, kad teologijos moksluose yra dalis naudos ir dalis žalos. Daugiausia, ką duoda gero, - apibūdina ir analizuoja problemas, išsiaiškina skirtingų požiūrių išvadas, bet tai itin yra reta, todėl kalam yra nepilnavertė.

9. Salaf pasmerkė kalam todėl, kad (1) tai pateikia idėjas, kurios yra netiesa, prieštarauja Koranui ir sunnai, (2) kelias, kuriuo eina teologai, neveda į tiesą, o metodas, kurį jie naudoja, yra per ilgas ir nenaudingas, (3) kalam tik ištempia diskusijas, apsunkina problemą, prideda abejonių; (4) jeigu kalam yra kas nors gero, tai jau buvo išsakyta Korane daug geresniu būdu.

10. Reikia imti kaip šaltinį ir pradinį tašką tai, ką Allah ir Jo Pranašas teigė, ir pirma tai (1) apmąstyti, (2) suprasti reikšmę, (3) žinoti to įrodymus ir pagrindimus, tada (4) apsvarstyti tai paremiančius ir tam prieštaraujančius žmonių teiginius, (5) analizuoti jų idėjas (6) ir išsiaiškinti įmanomas jų interpretacijas. (7) Paskutiniame etape - tai, kas sutinka su tuo, ką Pranašas saaw teigė, mes priimame, o tai, kas nesutinka – atmetame.

11. Kalam naudoja daugybę terminų, kurių nė vienas nevartojamas Korane ar sunnoje tokia prasme, kokia juos naudoja teologai. Siūlomas būdas, kaip atrasti kas kalam yra tiesa, ir kas klaidinga, - iš pradžių juos paaiškinti bendrine kalba, o tik tada lyginti su argumentais, iškeltais Korane.

12. Teologų pagrindinė klaidos priežastis yra jų nusisukimas nuo Allah ir Jo Pranašo žodžių, ir jų atsigręžimas į graikų ir kitų tautų idėjas.

13. Kai kurie teologų argumentai galėtų būti naudingi, bet tas, kas siūlo idėjas, neigdamas ar prieštaraudamas Korano tekstui ir sunnai, elgiasi kaip Iblis ir nebus tarp tikrųjų musulmonų, kol nepriims Pranašo saaw verdiktų ir jiems nuolankiai nepaklus.


[Pastaba dėl vienuolių ir atsikyrėlių, kurie įvardyti, kaip naikinantys tikėjimą.
Aqyda At-Tahawyjja komentare jie įvardyti sufijais, sekančiais kašf, nusigręžiančiais nuo tikėjimo dėl egoistinių troškimų.

Iš islamqa:

Kašf reiškia „intuicija, įžvalga, sužinojimas apie nematomus dalykus“, ir gali būti kelių rūšių – psichologinis, kurį turi musulmonai ir netikintieji, dvasinis, kuris pasiekia per apreiškimus, ir šėtoniškas, kuris ateina per džinus.
Ibn Taimyjjah teigė: „neneigiama, kad žmonės gali patirti kurį nors kašf esant budriems arba per miegus, kai siela yra mažiau susisiejusi su kūnu, arba per dvasines praktikas ar kitais būdais. Tai yra psichologinis kašf“.
Tai, ką patiria sufijai yra psichologinis kašfarba, dažniausiai, šėtoniškas kašf.

Šie egoistiniai troškimai – siekis patirti ekstazę, pamatyti nematomą, o ne vien Allah garbinimas dėl pačio Allah.]

Korano vertimas į lietuvių kalbą pagal Koranas. Literatūrinių prasmių vertimas, Kronta, 2010
[...] – vertimo pastaba

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Islamas reiškia tikėti, paklusti ir neiškreipti tekstų
StandartinėParašytas: 06 Lap 2013, 23:06 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
(41) Jis svyruoja (yatadhabdhab) tarp tikėjimo ir netikėjimo, patvirtinimo ir paneigimo, priėmimo ir atmetimo. Jis bus beverčių prielaidų objektas, suglumintas ir pasimetęs, nei nuoširdus Tikintysis, nei atviras neigėjas.
Yatadhabdhab reiškia ‘suglumęs’ ir ‘neapsisprendęs’. Tai yra savybė visų tų, kurie nepaiso Korano ir Sunnos ir įsitraukia į peiktiną kalam, ar bando tai suderinti su Koranu ir Sunna interpretuojant tekstus atsižvelgdami į pačių požiūrius ar požiūrius kitų, tarp anų esant prieštaravimams. Galainiui jie yra sumišę, pasimetę ir kupini abejonių. Vienas iš nuovokiausių filosofų Ibn Rušd Al-Hafiz rašė Tahafut at-Tahafut, “Kas parašė ką nors metafizikoje, kas būtų branginama?” Al-Amidi, savo laikų top mąstytojas pastebėjo, jog jis negali įveikti savo abejonių svarbiuose klausimuose. Panašiai Al-Ghazali išreiškė savo nepasitenkinimą teologijoje, atsisakė jos ir ėmėsi hadisų studijų. Mirties metu Al-Bukhari Sahih buvo jo rankose. Abu Abdullah Muhammad Ibn Umar Ar-Razi rašė knygoje apie malonumų įvairovę:
Protas baigiasi aklame slėnyje
Ir filosofas keliauja niekur, bet į nuklydimą.
Mūsų sielos niekados nebuvo taikoje su mūsų kūnais,
Mes pasaulyje nieko negavome, išskyrus nelaimę.
Geriausia, ką mes įgyjome siekimuose savuos
Yra niekas, išskyrus: “Yra pasakyta” ir “Jie sakė”.
Kiek daug didžių žmonių ir tautų
Išnyko ir dingo akimirksniu?
Daug žmonių kilo aukščiau už kalnus, bet
Galop išnyko, kalnams išlikus.

Ar-Razi taip pat sakė:
Aš apmąsčiau teologijos ir filosofijos metodus. Jie niekur neveda. Geriausias metodas yra Koranas. Kuomet jis nori kažką patvirtint, jis sako, pavyzdžiui: “Gailestingasis – Jis įsitvirtino Soste.” [Koranas 20:5] arba “…iki Jo pakyla geras žodis ir kilnus veiksmas” [35:10]. Bet kuomet jis nori paneigti kažką, jis sako: “…nėr nieko panašaus į Jį.” [Koranas 42:11] arba “…jie nesugebės Jo aprėpti savo išmanymu.” [Koranas 20:110]. Bet kas, kuris praeis patirtį, kurią pats perėjau, be abejonės prieis prie tos pačios išvados, kurią pats priėjau.
Abu Abdullah Muhammad Ibn Abdul-Karim Aš-Šahristani panašiai išreiškė savo nepasitenkinimą filosofais ir teologais. Jie nieko negavo apart sumišimo ir gailėjimosi. Jo žodžiai:
Prisiekiu Allah! Aš aplankiau visas akademijas,
Ir regėjau kiekvieną šitose pakiliose vietose
Tačiau teradau su smakru rankoje nuostaboje esantį
Arba griežiantį dantis apgailestavime.

Abu Ma‘ali Al-Džuwaini pasakė: „Draugai, venkite kalam. Jei būčiau žinojęs prie ko kalam mane prives, nebūčiau ja užsiėmęs“. Mirties metu jis pasakė: „Aš įžengiau į gilius kalam vandenis ir palikau Islamo mokslus. Žmonės įspėjo mane apie jį. Dabar, jeigu Allah nepasigailės Ibn Al-Džuwaini ir neišgelbės jo, jis - pražuvęs. Leiskite visiems žinoti, jog aš mirštu savo motinos tikėjime“. Kitas atpasakojimas sako: „Senos moters iš Nišapur religijoje“.
Šamz ad-Din Al-Khusrušahi įžymiausias Fakhr ad-Din ar-Razi mokinys atsakinėjant į mokyto lankytojo klausimą apie jo religiją pasakė: „Aš tikiu tuo, kuo likusieji Musulmonai tiki.“ Klausinėtojas toliau klausė: „Ar tu įsitikinęs ir visiškai tuo patenkintas?“ Jis linktelėjo ir tarė: „Aš dėkoju Allah už šį palaiminimą. Prisiekiu Allah, aš nežinau kuo man tikėti (what I am to believe). Prisiekiu Allah, aš nežinau kuo man tikėti. Prisiekiu Allah, aš nežinau kuo man tikėti.“ Po to jis verkė iki kol jo barzda tapo šlapia.
Ibn Abi Al-Hadid, žymiausias Irako literatas pasakė:
O klaidingų požiūrių ryšule!
Aš praleidau savo gyvenimą siekiant tavęs
Bet nieko negavau, išskyrus sumišimą.
Daugelis klaidžiojo tavajam slėny
Ir nieko negavo apart sunkaus darbo ir vargo.
Allah prakeiksmas tiems,
Kurie tvirtina esą žymūs mąstytojai.
Jie neabejotinai neteisūs, ir ką jie tvirtina
Esą pasiekę, yra už žmogaus galios.

Al-Kundži mirties patale tarė: „Vienintelį dalyką, kurį bestudijuodamas išmokau yra tai, jog galimam reikia kažko, idant taptų egzistuojančiu. Bet reikiamybė yra kažkas negatyvaus. Vargas man! Aš mirštu, o nesugebu žinoti nieko pozityvaus.“
Kitas teologas sakė: „Aš atsigulu į lovą, užkloju savo veidą antklode ir kontraargumentuoju iki pat aušros. Bet niekados neprieinu išvados.“
Tas, kas pasiekia tokį būvį ir vėliau nėra apgaubiamas Allah (swt) malone, tampa eretiku. Abu Jūsuf sakė: „Bet kuris, besistengiantis suvokti religiją per kalam (kalam būdu) virsta eretiku taip, kaip tas, bandydamas uždirbti pinigų per alchemiją virsta skurdžiumi, arba kaip tas, ieškodamas keistų (gharib) hadisų nutūpia ant netiesos.“ Aš-Šafi sakė: „Mano nuomone, kalam atstovai turėtų būti išplakti šakomis ir batais ir vedami per kaimus ir miestus, kažkam skelbiant: „Ateikite ir pažiūrėkite, šitai yra bausmė už Korano ir Sunnos nepaisymą ir įsitraukimą į kalam.“ Jis taip pat pasakė: „Aš studijavau kalam knygas ir stebėjausi kaip Musulmonas gali prabilti apie dalykus, kurie tenai patalpinti.“ Būtų žymiai geriau žmogui sutikti Allah (swt) su viskuo ką Jis (swt) yra uždraudęs, išskyrus partnerių Jam (swt) priskyrimą, negu sutikti Allah (swt) su kalam.“
Galima rasti nemažai tokių teologų, jų gyvenimo pabaigoje grįžtančių į senos moters tikėjimą, patvirtinant tai, kuo jie tiki ir išsižadant teologinių subtilybių, kurios prieštaravo tikėjimui, katruo jie būdavo tokie tikri/neabejojantys. Ilgainiui jie įžvelgė neteisybę tame, kuo jie tikėjo arba jų teisingumas jiems pasirodė esantis neaiškus. Galiausiai jie prisijungė - galbūt jie yra išgelbėti nuo bausmės - prie pakopos tų, kurie seka išmanančius žmones, tokius kaip vaikai, moterys ir beduinai.
Vaistai nuo šios ligos yra tai, ką „Sielos gydytojas“ (saaw) sakydavo pakildamas iš miego, norint atlikti naktinę maldą: „O Allah! Džibryl, Mikayl ir Israfyl Viešpatie, dangaus ir žemės Kūrėjau, Žinantysis kas nematoma ir kas matoma, Tu apsprendi tavo tarnų ginčus, aš maldauju Tavęs, Tavo leidimu, parodyti man tiesą kas liečia reikalus, dėl kurių žmonės ginčyjosi. Tiesa ta, jog tik Tu nukreipi į tiesų kelią tuos, kuriuos Tu panori.“ [Muslim]
Pranašas (saaw) kreipėsi į Viešpatį akcentuodamas Jį (swt) esant minėtų angelų Viešpačiu, idant būtų nukreiptas, Viešpaties Valia, į tiesą reikaluose, kuriuose žmonių nuomonės išsiskyrė, kadangi tikrasis/teisingasis širdies gyvenimas esti hidajoje, ir šie trys angelai buvo Allah (swt) patikėti rūpintis gyvenimu. Džibryl‘iui yra pavestas apreiškimas, kuris yra širdies egzistavimo pagrindas; Mikayl‘ui yra patikėtas lietus, kuris yra gyvūnų ir gyvų organizmų gyvybės pagrindas; ir Israfyl‘iui yra pavestas Rago pūtimas, kuris grąžins mirusiems gyvybę ir grąžins sielas jų kūnams. Kreipimasis į Viešpatį būtent tokiu vardu gali turėti didelį poveikį, kuris užtikrintų palankų atsaką. Ir Allah yra Palaikytojas.

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Islamas reiškia tikėti, paklusti ir neiškreipti tekstų
StandartinėParašytas: 06 Lap 2013, 23:08 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
42. Žmogaus tikėjimas, kad Rojaus žmonės matys Allah yra neteisingas, jei jis bandys įsivaizduoti kaip šitai gali būti įmanoma ar interpretuos pagal savo paties supratimą, nes suvokti šį matymą arba bet kurį kitą iš šių subtilių reiškinių, kurie yra Viešpatavimo srityje, reikia vengiant interpretavimo ir griežtai laikantis nuolankumo. Tai yra islamo tikėjimas. Tie, kurie nesusilaiko nuo Allah atributų neigimo ar jų supanašinimo su žmogiškaisiais, iš tiesų yra klystantys, jie nesugeba garbinti Allah tinkamai.

Šie žodžiai skirti Mu‘tazilah ir panašiems į juos, kurie neigia Laimingą viziją [Allah matymą Rojuje] ir taip pat suvokia Allah panašų į Jo kūrinius. Pranašas saaw pasakė: „Jūs matysite savo Viešpatį kaip matote pilną mėnulį“. Šis palyginimas yra tarp dviejų vizijų, o ne tarp dviejų matomų objektų. Hadisas labai aiškus – Allah pasirodys Rojuje ir žmonės galės Jį matyti. Hadisas nepalieka jokių abejonių. Ir kas gali būti aiškiau nei tai? Jei tokį hadisą būtų leidžiama metaforiškai interpretuoti, nebūtų galima pasitikėti jokiu tekstu. Žinoma, jis negali būti interpretuojamas, kad žmonės žinos savo Viešpatį, taip kaip žino pilną mėnulį. Kai kurie žmonės ginčijasi dėl interpretacijos pateikdami aja: „Argi tu (O, Muhamedai) nematei kaip tavo Viešpats susidorojo su Dramblio Savininkais? [T.y. Dramblio armija, kuri atėjo iš Jemeno, vadovaujama Abrahah Al-Ashram, ir ketino sugriauti Ka'abah ir Makkah].“ (105:1) ir kitas ajas, kuriose žodis ra'i (matyti) priskiriamas širdžiai.

Iš tiesų, matymas kartais yra akių veiksmas, kartais supratimo veiksmas, kartais tam tikras sapnas, įsivaizdavimas ir t.t. Tačiau kiekvienu atveju kalboje yra kažkas, kas nurodo apie tai, koks matymas yra turimas omenyje. Jei kontekste nėra užuominų, tokia kalba yra neaiški ir nesuprantama. Ir koks teiginys galėtų būti aiškesnis už teiginį: „tu matysi savo Viešpatį kaip matai saulę vidurdienį, kai danguje nėra nė vieno debesies“(Ahmad, 3:16; Muslim, Al- Iman,...)? Ar galėtų kam nors kilti klausimas, ar čia kalbama apie matymą akimis, ar matymą mintimis? Ar kas nors dvejotų apie tikrąją šio hadiso reikšmę išskyrus tą, kurio širdį uždengė Allah?

Kažkas gali ginčytis, kad jie pasiekė tokią interpretaciją, nes protas atmeta Allah matymo galimybę. Į tai mes atsakome: jūsų tvirtinimas yra atmetamas daugybės protaujančių žmonių ir nėra nieko mąstyme, kas atmestų šį reiškinį. Dar daugiau, jei protas būtų paklaustas apie esybę, kuri egzistuoja savaime, bet negali būti pamatyta, tai protas suvoktų tai kaip neįmanomą.

Autoriaus žodžiai „jei jis bandys įsivaizduoti kaip šitai gali būti įmanoma ar interpretuos pagal savo paties supratimą...“ reiškia, kad tie, kurie pirmiausia įsivaizduoja, kad Allah matymas turėtų turėti tokias ir tokias savybes, panašias į kitus dalykus, ir paskui patvirtina tas savybes, kurias įsivaizdavo, yra atropomorfistai. Jei jie neigia Allah matymą, jie neigia Allah atributus. Iš tiesų, tai, ką jie turėtų atmesti, yra jų Vizijos įsivaizdavimas, o ne pati Vizija. Turime patvirtinti tai, kas yra teisinga, ir paneigti tai, kas yra melaginga.

Tai yra idėja, kurią autorius nori perduoti, teigdamas: „tie, kurie nesusilaiko nuo Allah atributų neigimo ar jų supanašinimo su žmogiškaisiais, iš tiesų yra klystantys, jie nesugeba garbinti Allah tinkamai.“ Mu‘tazilah įsivaizduoja, kad jie garbina Allah atmesdami Jo Vizijos koncepciją. Ar tai garbinimo aktas - neigti tobulumo atributą? Tas, kurio matymas yra paneigiamas, neturi tobulumo atributo, nes niekas taip pat yra nematomas. Taip pat yra ir kalbant apie žinojimą. Mes negarbinsime Allah, jei sakysime, kad negalime nieko žinoti apie Jį. Iš tiesų, mes Jį garbinsime, jei patvirtinsime, kad galime Jį žinoti, ir paneigsime, kad galime visiškai Jį suvokti. Neabejotinai, Allah negali būti pilnai suvoktas nei per viziją nei per žinojimą.

Autoriaus žodžiai „arba jei jis bandys interpretuoti tai pagal savo supratimą“ nukreipti prieš tuos, kurie interpretuoja tekstą kitu būdu nei akivaizdi jo reikšmė arba ką kiekvienas arabas suprastų. Vėliau kalbėdami apie tai rašytojai naudoja terminą „interpretacija“ (ta'wil). Jie sako, kad ta'wil - tai suprasti žodžius skirtingai nei yra jų akivaizdi ir atvira reikšmė. Tokiu būdu jie pakeičia įvairių tekstų prasmę. Jie sako: „mes reinterpretuojame viską, kas skiriasi nuo mūsų nuomonės“. Jie suteikia šiems iškraipymams (tahrif) pavadinimą ta'wil, kad tai skambėtų patraukliai ir priimtinai, bet Allah pasmerkia tuos, kurie bando padaryti melą patraukliu. Allah sako: „Ir taip Mes kiekvienam pranašui įvedėme priešų-šėtonų iš tarpo žmonių ir džinų.Vieni iš jų kreipiasi į kitus viliodami gražiomis kalbomis (vieni kitus).“ (6:112). Prasmė yra imama iš reikšmės, o ne iš žodžių. Daug melagingų idėjų buvo “įrodytos“ gražia kalba, kurios iš tiesų prieštarauja tikriesiems įrodymams.

Autoriaus žodžiai čia yra panašūs į tuos, apie kuriuos jau diskutuota anksčiau: „mes nebandome interpretuoti Jo :swt žodžių pagal mūsų nuomones ir įsivaizdavimus“. Jis pabrėžia šio teiginio reikšmę tokiais žodžiais: „suvokti šį matymą arba bet kurį kitą iš šių subtilių reiškinių, kurie yra Viešpatavimo srityje, reikia vengiant interpretavimo ir griežtai laikantis nuolankumo. Tai yra islamo tikėjimas“. Jis sako čia, kad privaloma susilaikyti nuo ta'wil (interpretavimo pagal vaizduotę), nes tai yra teksto iškraipymas. Bet autorius naudoja mandagų toną besiginčydamas su jais (jis nepavadino to iškraipymu), nes Allah sako: „Ginčykis su jais tokiu būdu, kuris yra geriausias.“ (16:125). Ir taip pat jis nesako, kad visko, kas yra ta'wil reikia vengti. Ir kartais reikia palikti akivaizdžią teksto reikšmę, kai ir jei yra dominuojantis įrodymas tokiam veiksmui iš Knygos ar sunnos. Jis turi omenyje, kad turime vengti melo, naujai sukurtų interpretacijų, kurios prieštarauja pamaldžiųjų protėvių nuomonei, ir kai Knyga ir suna rodo, kad tai yra neteisinga; ir turime vengti kalbėti apie Allah neturėdami žinių. Iš apgavikiškų ta'wil pavyzdžių yra interpretacijos apie įrodymus, susijusius su Laiminga Vizija; įrodymai apie Allah transedenciją; interpretacija, kad Allah nekalbėjo su Moze (alleihi salam) ir kad Allah nepaėmė Abraomo (alleihi salam) į Savo draugus.

Iš tiesų, žodis ta'wil buvo pradėtas naudoti ne savo originalia, pirmine reikšme. Ta'wil Allah Knygoje ir Pranašo saaw sunnoje yra dalyko, kurį nurodo tekstas, realumas. Pvz. informatyvaus pareiškimota'wil yra paaiškinto veiksmo atsiradimas; nurodančio pareiškimo ta'wil yra įsakyto veiksmo atlikimas. Aiša (radi Allah anha) perdavė: Pranašas saaw sakydavo nusilenkimo metu (maldoje): šlovė Tau, Allah, Mūsų Viešpatie, ir garbė Tau. Allah, atleisk man Korano vykdyme (yata'awwalu) [angliškame vertime – in implementation of the Quran]. Ji (radi Allah anha) turėjo omenyje 110 suros 3 ają (taigi, šlovink savo Viešpatį ir melsk Jo atleidimo). Allah sako Korane: „Nejaugi netikintys tikisi, jog neišsipildys (ta'wil) (numatyta bausmė) Šv. Rašte. Tą dieną, kai išsipildys (yati'tawiluhu) kas yra numatyta Šv. Rašte, tie, kurie pamiršo apie tai anksčiau, sakys: "Mūsų Viešpaties pranašai buvo atėję (ir pranešinėjo) tiesą.“ (7:53) Panašiu būdu minimas sapno ta'wil arba veiksmo ta'wil. Pvz., Allah sako: „Tai mano seno regėjimo sapne paaiškinimas“ (ta'wil). (12:100); „Jis išmokys tave sapnų aiškinimo (ta'wil)“ (12:6); <...>; „Dabar aš tau paaiškinsiu (ta'wil) (tuos dalykus), dėl kurių tu negalėjai likti kantrus“ (18:78) <...>. Kas gali paneigti šių ta'wil reikšmių egzistavimą ir žinojimą, kas yra susieta su įsakymais ir draudimais iš jų?

Kalbant apie informuojančius pareiškimus, tokius kaip pasakojimai apie Allah ir Pomirtinį gyvenimą, niekas nežino jų ta'wil, kuris yra jų tikroji realybė. Viskas, kas yra žinoma, yra tik tai, kas pasakyta, ir šitai negali būti suprasta jokiais apibūdinimais. Jei mes neturime išankstinės idėjos apie dalyką ar nesame jo patyrę, tai negalime žinoti jo realybės (ta'wil) tik per apibūdinimą. Taigi, galutinės tikrovės ta'wil yra žinomas tik Allah. Bet tai visiškai nereiškia, kad mes negalime to suprasti. Korane nėra ajos, kurioje Allah nereikalautų mūsų mąstyti. Nei Jis :swt apreiškė žodžius, kurių nenorėtų, kad mes suprastume, tačiau jų galutinė tikrovė žinoma tik Jam vienam. Štai ką žodis ta'wil reiškia Korane, sunnoje ir vyresniųjų pareiškimuose, nepaisant, ar jis sutampa su akivaizdžia teksto reikšme ar ne.

Žodį ta'wil naudoja daugelis Korano komentatorių, tokių kaip Ibn Jarir ir kt., kaip ištraukų aiškinimą, nežiūrint, ar tai akivaizdi žodžio reikšmė ar ne. Tai populiarus termino naudojimas. Šiame kontekste ta'wil yra lygiai tas pats kaip tafsir, kas teisinga yra išaukštinama, o kas klaidinga – atmetama.

„Bet niekas nežino jo aiškinimo (ta'wil), išskyrus Allah ir tuos, kurie iš tiesų turi pagrįstą žinojimą (nusimanantieji).“(3:7) – yra du šios ajos skaitymo būdai. Pirmas, skaityti sustojant po žodžių „išskyrus Allah“, antras – kai toje vietoje nesustojama. Abu šie skaitymo būdai yra teisingi. Pirmuoju skaitymu norima pabrėžti ajos dviprasmiškumą – žinios, kurių galutinis tikrumas yra paslėptas Allah. Antras skaitymo būdas nurodo palyginti nedviprasmiškas ajas, kurių reikšmes žino mokslininkai, ir tai yra jų ta'wil.

Tie, kurie sustoja po žodžių “išskyrus Allah“, neturi omenyje žodžių reikšmių ta'wil. Neišvengiama šio įsitikinimo pasekmė būtų, kad yra tokių žodžių, kuriuos Allah apreiškė Savo Pranašui saaw , kurių reikšmės niekas nežino, net Pranašas saaw . Žinių žmonės neturėtų nei dalies tokių žinių ir tik tegalėtų pasakyti: „Mes tikime Knyga: visas (Koranas)(apreikštas) nuo mūsų Viešpaties“ (3:7). Bet tai yra ką kiekvienas eilinis tikintysis galėtų pasakyti, ne tik tie, kurie nusimano (turi žinojimą). Būtina, kad nusimanantieji, turintys žinojimą, būtų kaip nors išskirti nuo pasauliečių. Ibn Abbas yra pasakęs: „Aš esu vienas iš nusimanačiųjų ir žinančių ta'wil“. Jis buvo teisus tai sakydamas, nes Pranašas saaw meldėsi už jį sakydamas: „O Allah leisk jam turėti gerą supratimą ir įžvalgumą tikėjime ir išmokyk jį ta'wil (al-Bukhari ir kt.)“. O Pranašo saaw dua visuomet atsakomos. Mudžahid pasakoja: „Aš recitavau Koraną Inb Abbas(ui) nuo pradžios iki galo ir aš sustodavau ties kiekviena eilute ir paklausdavau jo apie jas“. Daugelis tokių perdavimų parodo mums, kad jis komentavo apie viso Korano reikšmę ir niekada nepasakė apie nė viena ają: „tai yra iš dviprasmių ajų, kurių reikšmės niekas nežino išskyrus Allah“.

Kai kurie kolegos sako, kad dviprasmės ajos, tai yra atskiros raidės, kurios būna tam tikrų Korano sūrų pradžioje. Tai perduota iš Ibn Abbas. Tačiau daug žmonių kalbėjo apie šias ajas. Jei jų reiškmė yra žinoma, tai jos nėra dviprasmės ajos; ir jei reikšmė nežinoma, tai jos yra dviprasmės (neaiškios) ajos, o visų kitų likusių ajų reikšmė yra suprantama. Ir tokia yra norėta išvada.

Dar daugiau, Allah sako: „Jame yra aiškiai išdėstyti ajatai, kuriuose Rašto esmė. Kai kurie ajatai reikalauja paaiškinimo.“(3:7) Tos paskiros raidės daugumos mokslininkų požiūriu nėra suprantamos kaip visiškai pilnos ajos.

Pagal vėlesnių teisininkų ir teologų terminologiją ta'wil reiškia suprasti žodį mažiau tikėtina reikšme nei daugiau tikėtina reikšme tais atvejais, kai to reikalaujama. Būtent šia prasme buvo ginčijamasi dėl daugumos ajų, informuojančių ar liepiančių, ta'wil. Interpretacijos, sutinkančios su Korano teksto ir sunnos reikšme, yra teisingos; nesutinkančios – klaidingos. Apie tai detaliai diskutuojama svarbiuose darbuose. Tai minima At-Tabsirah'e, kurį Nasir Ibn Yahya Al-Balkhi perpasakojo leidus Umar Ibn Isma'il Ibn Hamad Ibn Abi Hanifah, nuo Muhammad Ibn Al-Hassan, kuris buvo paklaustas apie ajas ir pasakymus apie Allah atributus, kurių pažodinė reikšmė gali nuvesti į antropomorfizmą ir jis pasakė: „Mes priimame tai taip, kaip tai buvo perduota mums ir mes tikime tuo. Ir mes nesakome: Kaip yra tas? Kaip yra anas?“.

Kiekvienas turi žinoti, kad neteisinga, Dievą niekinanti reikšmė negali būti tikroji ar numanoma teksto reikšmė. Ir jei kas nors tai supras tokiu būdu, tai tik dėl to, kad jam nepakanka supratimo ir žinių. Yra sakoma apie kai kurių žmonių žodžius: „kiek kartų teisingi žodžiai ateina iš silpnai mąstančio žmogaus. Bet jie yra sunaikinami dėl jo silpno supratimo“. <...>

Ką tuomet galėtų kuris nors pasakyti dėl Allah pareiškimo – ir Jis yra pats teisingiausias ir geriausiai kalbantis – apie Knygą: „(Tai yra) Knyga su eilutėmis, fundamentaliomis (nustatyta reikšme), toliau detaliai paaiškintomis, - nuo To, Kuris yra Išmintingas ir Gerai Susipažinęs (su visais dalykais) (11:1). Tie, kurie pateikia tekstą pagal savo pačių interpretacijas tiki, iš tiesų, kad Korano ir hadisų kalba yra klaidinanti. Jie tiki, kad Koranas ir sunnah neaiškiai išdėsto apie tikėjimą ir nesugeba suformuluoti Allah vienumo terminais, atitinkančiais Jo Didybę. Štai tokie yra tikrieji pareiškimai tų, kurie daro ta'wil.

Tiesa yra ta – ką teigia Koranas, kad yra tiesa. Ir jis neįrodo dalykų, kurie yra melas. Vietoje to, suklaidinti žmonės mano, kad Korano pareiškimai yra klaidingi ir turėtų būti interpretuojami kitokiu būdu.

Tokiems žmonėms reikia atsakyti: „Durys, kurias jūs atvėrėte, nors jūs ir teigiate, kad nugalėjote kai kuriuos savo brolius musulmonus mažose detalėse, yra durys, kurias jūs taip pat atvėrėte ir politeistams ir eretikams. Ir nebeturite sugebėjimo jas uždaryti. Jei jūs leidote Korano žodžiams suktis nuo to, kaip jie yra suprantami, be jokio legalaus įrodymo tokiam Rašto sukimuisi, tuomet kokie yra principai, kurie skiria priimtiną interpretaciją nuo besisukančios, kuri yra nepriimtina?“

Jei atsakysi į šią kritiką sakydamas: „kas yra tvirtai įrodyta protu kaip nepriimtina, mes tai perinterpretuojame; visą kitą mes priimame taip kaip yra.“ , tuomet tavęs turi būti paklausta, „Kokiu pagrindu matuosi neabejotiną proto išvadą?“ Karmatian'o ezoterikai tvirtina, kad jų mąstymas parodė, kad joks tekstas negali būti priimamas kaip nominali vertė [angliškame vertime - face value]. Filosofai tvirtina, kad mąstymas prieštarauja tekstams, kurie kalba apie kūno prisikėlimą. Mutazila tvirtina, kad protas (mąstymas) atmeta Laimingą Viziją ir iškreipia Jo :swt išankstinį žinojimą apie žmonių veiksmus, taip pat Jo Kalbą ir Gailestingumą. Atvertos durys į tokias interpretacijas nuvedė į tiek daug tvirtinimų, paremtų mąstymu, protavimu, kad visų jų čia įvardinti tiesiog neįmanoma.

Yra du visiškai nepriimtini jų požiūrio rezultatai. Pirma, mes nepriimame nieko iš Korano ar sunnos reikšmių, kol mes neišanalizuojame dalyko labai smulkiai, kad nustatytumėm, ar protas priims tokį teiginį. Ir kiekviena grupė, kuri nukrypsta nuo Knygos tvirtina, kad protas nurodo tai, kuo jie tiki. Klausimas gali pasibaigti tik sumaištimi ir chaosu.

Antra, žmonės praras tvirtą tikėjimą viskuo, ką sakė Pranašas saaw , nes jie nebus tikri, ar akivaizdi jo kalbos reikšmė yra iš tiesų tai, ką jis saaw turėjo omenyje. Dar daugiau, jo kalbos interpretacijos yra preištaringos. Tai reiškia, kad mes negalėtume suprasti iš Korano ir hadisų kokia yra Allah žinia Jo žmonėms. Pranašo saaw misija buvo perduoti Allah žinią ir Koranas yra toji svarbiausia žinia. Tačiau mes randame ta'wil žmones cituojančius Koraną ir sunną, tik paremti savo požiūriui, kurį jie jau susiformavo, o ne pagrįsti savo požiūrį Koranu. Jei Koranas ir sunna sutinka su tuo ką jų protas tvirtina, jie priima tai. Jei tai prieštarauja tam, ką priima jų protas, jie tai perinterpretuoja. Tai atvėrė duris veidmainystei ir erezijai. Mes prašome Allah apsaugoti mus.

[...] – vertimo pastaba

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Islamas reiškia tikėti, paklusti ir neiškreipti tekstų
StandartinėParašytas: 06 Lap 2013, 23:08 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
43. Tie, kurie nesusilaiko nuo nafi (Allah atributų neigimo) ir tašbih (Allah atributų supanašinimo su žmogiškaisiais), nusuka nuo teisingo kelio ir nesugeba Allah garbinti tinkamai.

Allah atributų neigimas (nafi) arba suvokimas jų panašių į žmogaus atributus (tašbih) yra širdies ligos. Širdies ligos yra dviejų rūšių: abejonės liga ir troškimo liga. Abi jos buvo paminėtos Korane. Allah sako: “Nebūkite pernelyg švelnialiežuvės, kad neįsigeistų jūsų taisai, kurio širdis nesveika, ir kalbėkite deramai”(33:32). Pirmoji buvo paminėta šiose ajose: “Jų širdys ligotos. Tegul Allah sustiprina jų ligą!”(2:10) ir “O tiems, kurių širdys nesveikos, ji pridėjo abejonių prie jų abejonių”.(9:125) Tai yra abejonės liga ir ji yra baisesnė už troškimo ligą. Pastaroji yra pagydoma, kai troškimas patenkinamas, o abejonei nėra vaisto, nebent Allah yra gailestingas ligoniui ir išgelbėja jį nuo to.

Neteisingi Allah atributų supratimai gali nuvesti arba į jų neigimą arba į antropomorfizavimą. Pirmasis yra blogesnis nei antrasis, nes jis reiškia Pranašo mokymų atmetimą ir iškreipimą, o antrasis – Pranašo saaw nustatytų ribų peržengimą. Allah atributų prilyginimas kūrinių atributams yra netikėjimas, nes Jis sako: “Nėr nieko panašaus į Jį”. (42:11). O neigti Jo atributus yra taip pat netikėjimas, nes Jis sako: “Jis – Girdintis, Regintis!” (42:11)

Tai yra viena iš tašbih rūšių. Tašbih yra dviejų rūšių. Viena reiškia Kūrėjo lyginimą su kūriniais. Šią rūšį teologai bandė be galo atmesti ir iškreipti. Bet tų, kurie laikosi šio požiūrio, yra mažiau, nei tų, kurie tiki antrąja tašbih rūšimi, kuri reiškia kūrinių prilyginimą Kūrėjui. Tai yra problema tų, kurie garbina Kristų, Uzairą, saulę, mėnulį, dievybes, angelus, ugnį, vandenį, veršį, kapus, džinus ir kitus dalykus. Tai žmonės, kuriems pranašai buvo atsiųsti, kad pakviestų juos garbinti vienintelį Allah, be partnerių.

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Islamas reiškia tikėti, paklusti ir neiškreipti tekstų
StandartinėParašytas: 06 Lap 2013, 23:08 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
44. Mūsų Viešpaties atributai (sifat) yra unikalūs (wahdanyjah), o savybės (nu’ūt) – absoliučiai savitos (fardanyjah). Joks kūrinys neturi tokių atributų kaip Jis.

Autorius rodo, kad tinkamai garbinti Allah reiškia neigti ir patvirtinti tuos atributus, kuriuos Jis atitinkamai paneigė ar patvirtino Sau. Jo teiginys: “Mūsų Viešpaties atributai (sifat) yra unikalūs (wahdanyjah)” kilęs iš ajos: “Sakyk: “Jis – Allah – Vienas.”(112:1). O jo žodžiai: “o savybės (nu’ūt) – absoliučiai savitos (fardanyjah)” yra kilę iš ajos: “Allah, amžinas, negimė ir nebuvo pagimdytas” (112:2-3). Teiginys: “Joks kūrinys neturi tokių atributų kaip Jis” kilęs iš ajos: “Ir nėr Jam lygių nė vieno!” (112:4)

Šie žodžiai pabrėžia mintį, kurią autorius išsakė anksčiau, apie Allah atributų pripažinimą ir antropomorfizavimo paneigimą. Žodžiai sifah (dgs. sifat) ir na’t (dgs. nu’ūt) yra sinonimai arba labai panašios reikšmės. Pirmasis apibūdina “esmę” (dhat), o antrasis – veiksmus. Wahdanyjah (ang. trans. wahdaniyyah) ir fardanyjah (ang. trans. fardaniyyah) taip pat laikomi sinonimais. Kai kurie sako, kad skirtumas tarp jų yra tas, kad wahdanyjah apibūdina “esmę”, o fardanyjah – atributus. Allah, Aukščiausiasis, yra vienas, unikalus Savo esme ir savitas Savo atributais. Tai yra tiesa ir nėra jokių tam prieštaraujančių kitų nuomonių. Aš, vis dėlto, jaučiu šiokį tokį daugiažodiškumą, ne tik čia, bet ir daugelyje kitų vietų. Toks stilius labiau tinka pamokslams ir maldoms, o ne diskusijoms apie tauhyd. Be to, įmantri ir ritminga proza taip pat labiau tinkanti pirmiesiems. Žodžiai “Nėr nieko panašaus į Jį”, esantys Korane (42:11) pabrėžia Allah šlovę geriau nei žodžiai “Joks kūrinys neturi tokių atributų kaip Jis”, kurie yra pavartoti čia.

Išvados:

1. Ta'wil reiškia suprasti žodžius skirtingai nei yra jų akivaizdi reikšmė, todėl privaloma susilaikyti nuo ta'wil (interpretavimo pagal vaizduotę), nes tai yra teksto iškraipymas. Tačiau kartais reikia palikti akivaizdžią teksto reikšmę, kai ir jei yra dominuojantis įrodymas tokiam veiksmui iš Knygos ar sunos.

2. Ta'wil Allah Knygoje ir Pranašo saaw sunnoje yra dalyko, kurį nurodo tekstas, realumas: Kalbant apie informuojančius pareiškimus, tokius kaip pasakojimai apie Allah ir Pomirtinį gyvenimą, niekas nežino jų ta'wil, kuris yra jų tikroji realybė, - tai žinoma tik Allah, bet tai visiškai nereiškia, kad mes negalime to suprasti.

3. Žodį ta'wil naudoja daugelis Korano komentatorių – tai yra ištraukų aiškinimas, nežiūrint, ar tai akivaizdi žodžio reikšmė ar ne, tai lygiai tas pats kaip tafsir.

4. Ta'wil pagal vėlesnių teisininkų ir teologų terminologiją reiškia suprasti žodį mažiau tikėtina reikšme nei daugiau tikėtina reikšme tais atvejais, kai to reikalaujama. Jų interpretacijos, sutinkančios su Korano teksto ir sunnos reikšme, yra teisingos; nesutinkančios – klaidingos.

5. Tie, kurie pateikia tekstą pagal savo pačių interpretacijas (ta‘wil) tiki, kad Korano ir hadisų kalba yra klaidinanti ir turėtų būti interpretuojama kitokiu būdu. Jie tiki, kad Koranas ir sunnah neaiškiai išdėsto apie tikėjimą ir nesugeba suformuluoti Allah vienumo terminais, atitinkančiais Jo Didybę.

6. Ta'wil žmonės cituoja Koraną ir sunnah tik paremti savo požiūriui, kurį jie jau susiformavo, o ne pagrįsti savo požiūrį Koranu. Jei Koranas ir sunnah sutinka su tuo, ką jų protas tvirtina, jie priima tai. Jei tai prieštarauja tam, ką priima jų protas, jie tai perinterpretuoja. Tai veidmainystė ir erezija.

7. Ta‘wil rezultatai yra du: (1) mes nepriimsime nieko iš Korano ar sunnos reikšmių, kol protas nepriims tokių teiginių, o kiekviena grupė, kuri nukrypsta nuo Knygos, tvirtina, kad protas nurodo tai, kuo jie tiki. (2) žmonės prarastų tikėjimą tuo, ką sakė Pranašas saaw , nes interpretacijos yra prieštaringos ir žmonės nebebūtų tikri, ar jo kalbos reikšmė yra iš tiesų tai, ką jis turėjo omenyje, taigi iš Korano ir hadisų nebegalėtume suprasti, kokia yra Allah žinia.

8. Neteisingi Allah atributų supratimai gali nuvesti arba į jų neigimą arba į antropomorfizavimą. Reikia vengti nafi (Allah atributų neigimo) and tašbih (Allah atributų supanašinimo su žmogiškaisiais), nes tai yra netikėjimas.

9. Tinkamai garbinti Allah reiškia neigti ir patvirtinti tuos atributus, kuriuos Jis atitinkamai paneigė ar patvirtino Sau.

10. Korano žodžių “Sakyk: Jis – Allah – Vienas. Allah, amžinas, negimė ir nebuvo pagimdytas. Ir nėr Jam lygių nė vieno!”(112:1-4) ir “Nėr nieko panašaus į Jį” (42:11) pilnai užtenka patvirtinti, kad Allah atributai (sifat) yra unikalūs (wahdanyjah), o savybės (nu’ūt) – absoliučiai savitos (fardanyjah) ir joks kūrinys neturi tokių atributų kaip Jis.

Korano vertimas į lietuvių kalbą pagal Koranas. Literatūrinių prasmių vertimas, Kronta, 2010
[...] – vertimo pastaba

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Islamas reiškia tikėti,paklusti ir neiškreipti tekstų (39-45
StandartinėParašytas: 06 Lap 2013, 23:14 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
(45) Allah yra be galo pakilus aukščiau savo apibrėžimo, nėra apribotas ar reikalaujantis kokių dalių, galūnių ar įrankių. Jis nėra apribotas šešių pusių erdvėje kaip visi kūriniai.

Prieš komentuojant šį tekstą, norėčiau padaryti pora pastebėjimų. Pirma, žmonės gali būti suskirstyti į tris grupes pagal tai kokius terminus pritaiko Allah. Viena grupė patvirtina tokį požiūrį į Allah; kita grupė neigia tai, o trečia kuri seka vyresniųjų pėdomis reikalauja daugiau paaiškinimų. Trečioji grupė nepriima iki tol kol tai yra patvirtinta ar paneigta bendrai. Ji laikosi tokio požiūrio, todėl, kad anksčiau mokslininkai naudojo terminologiją į kurią įėjo daug miglotumo ir dviprasmybių. Taigi, ne visi vartojo tą patį terminą išreikšti tai pačiai sąvokai. Nors, bet kuris visiškai paneigiantis atmeta ir tai kas yra teisinga, ir tai kas yra klaidinga, ir tuo pat primeta tiems, kurie patvirtina teiginius, kurių šie niekad neteigė. Kai kurie iš jų priima tokius terminus, kurie įgyja papildomas reikšmes, kurios eina prieš vyresniųjų požiūrį ir prieštarauja Koranui bei Sunai, arba nieko neturi nei prieš, nei už. Mes neturime teisės priskirti Allah atributų, kurių Jis pats sau nepaskyrė ar to nepadarė Jo Pranašas. Šiuo atžvilgiu mes turime būti siekėjai, bet ne inovatoriais.

Būtina ištyrinėti šią temą, nes tai yra savybių tema, ir priskirti Allah tai, ką Allah ir Jo Pranašas priskyrė, ir paneigti, tai ką Allah ir Jo Pranašas paneigė. Tvirtai laikytis terminų panaudotų tekstuose (Korane ir Sunoje), kurie apsaugos priimant ar atmetant išsireiškimus. Mes patvirtiname tuos terminus ir reikšmes, kurias patvirtino Allah ir Jo Pranašas.

Terminai kurie neturi aiškaus patvirtinimo ar paneigimo, nenaudojame kaip nenuginčijamo fakto, iki tol kol esame užtikrinti ką jie reiškia. Jeigu šios reikšmės yra teisingos - mes jas priimame, nors geriausiai panaudoti sąvokas surastas tekstuose (Korane ir Sunoje) ir nenaudoti miglotų terminų, nebent nebūtų kitos išeities. Bet netgi tada jie turėtų būti lydimi kontekste atrastų įrodymų, kurie parodytų reikšmę. Pavyzdžiui kas nors gali stengtis paaiškinti, bet oponentas liks neįtikintas arba nesupras iki tol kol šie terminai bus paaiškinti remiantis kontekstu.

Autorius įskaitant šią ištrauką, siekia paneigti antropomorfistų tokio kaip Dawud Al-Jawaribi ir kitų nuomonę, kurie teigia, jog Allah yra vientisas arba kūnas su organais.

Autorius yra teisus dėl šio teiginio, bet vėliau žmonės išplėtė jo neiginius ir peržengė ribas. Tai reikalaujo daugiau paaiškinimų. Vyresnieji sutaria, kad žmogus negali nustatyti Allah ir Jo atributų. Abu Dawud At-Tayalisi pasakė, kad Sufyan ir Abu Uwanah niekada nebandė nustatyti koks yra Allah ar palyginti, sugretinti Jį su kažkuom. Jie, tiesiog papasakodavo hadisą ir atsisakydavo toliau detalizuoti pasakojimą. Tik primygtinai reikalaujant, jie remdavosi kokiu nors kompanjonu (sahaba) ar pasiekėju. Mes sugrįšime prie šio teiginio, kai aptarsime autoriaus žodžius, „Jis užsklendė Savo kūrinius nuo Jo supratimo.“ Tai reiškia, jog niekas negali apibūdinti Allah, bet ne tai, jog Allah atsiskyręs nuo savo kūrinių. Abdullah Ibn Al-Mubarak buvo paklaustas „Kaip mes turime galvoti, apie savo Viešpatį“. Jis atsakė „Galvokite, kad Jis yra ant Sosto, visiškai kitoks nei Jo kūriniai“. Kažkas paklausė „Ar Jis kitoks apibrėžime?“, Jis atsakė taip.

Mes žinome, kad apibrėžimas kartais išreiškia, tai kas skiria vieną daiktą nuo kito ir išskiria. Kadangi Allah negyvena nei viename savo kūrinyje, ar neegzistuoja dėl jų, bet priešingai Jis egzistuoja dėl Savęs ir yra egzistencijos priežastis ir palaikytojas visų dalykų, nei vienas nepriešastaraus tokiam Allah apibrėžimui, nes tai reikš Allah egzistavimo ir Jo esybės paneigimą.

Šiuo klausimu tarp Ahl as-Sunnah yra vieningas sutarimas. Abu Al-Qasim Al-Qushayri savo Risalah teigia, kad Abu Abdur-Rahman As-Sulami pasakojo nuo Abu Mansur Ibn Abdulallah At-Tustari, atsakant klausimą apie Dievo egzistenciją, „Allah esmė yra vertinama su išmanymu. Jis negali būti aprėpiamas žiniomis, ar pamatytas akimis šiame pasaulyje. Jis yra prieinamas tikėjimu, bet viršyja apibrėžimą ir supratimą ir niekur neslypi. Akys Jį išvys aiškiai savo didybėje ir valdžioje tik pomirtiniame gyvenime. Jis paslepė nuo sutvėrimų Savo esybės pažinimą, bet leido pažinti jį per Savo ženklus. Taigi širdys pažįsta Jį, bet akys negali suprasti. Tikintieji Jį pamatys su savo akimis, bet apimti ar peržvelgti Jo didybės nesugebės“.

Kaip dėl terminų „dalys, galūnės ar įrankiai“, dalis neigiančiųjų atmetė kai kuriuos atributus, kurie yra patvirtinti nenuginčijamų įrodymų, tokių kaip ranka ir veidas. Abu Hanifa rašė Al-Fiqh al Akbar, „Allah turi rankas (yad), veidą (wajh) ir sielą (nafs). Jis tai pats paminėjo Korane. Tai yra Jo atributai, ir mes turime priimti juos nenagrinėjant jų prigimties. Mes niekada neturėtume sakyti, jog Jo ranka yra galybė ar palaima, tai darant panaikinamas atributas.“ Tai ką Imam teigė patvirtinata nenuginčijamų įrodymų. Pavyzdžiui, Allah pasakė „Kas sulaikė tave nuo nusilenkimo tam, kurį Aš sukūriau Savo Rankomis?“ (38:75), taip pat „Visa žemė prikelties dieną bus Jo delne, ir padangės suvyniotos Jo Dešine“ (39:67). Tai kas liečia veidą, Allah teigė, „Bet kuris daiktas žūsta, išskyrus Jo veidą“ (28:88); taip pat „Ir liks tik Veidas tavojo Viešpaties“ (55:27). Dėl Sielos Allah teigė (remiantis Jėzumi), „Tu žinai, tai kas mano sieloje, o aš nežinau kas Tavo Sieloje“ (5:116); ir „Lėmė jūsų Viešpats pats sau malonę“(6:54); taip pat „Ir aš pasirinkau tave Sau“ (20:41); ir galiausiai „Allahas sergsti jus tik nuo Savęs Paties“ (3:28). Pranašas tebūnie jam palaima, teigė viename hadise prašant užtarimo „Žmonės ateis pas Adomą ir sakys, „Allah sukūrė tave savo Rankomis, įsakė angelams tau nusilenkti ir išmokino tave visų vardus.“

Yra neteisinga teigti, kad dvi rankos čia reiškia pasaulio galybę, „kurį Aš sukūriau Savo Rankomis?“ (38:75), negali būti suprata, kaip „kurį Aš sukūriau su Savo dviems galybėmis“, kitaip Iblis galėjo pasakyti Allah, „Tu sukūrei mane su Savo galybe“, taigi Adomas neturėtų jokio pranašumo prieš jį. Iblis netgi su savo neištikimybe, žinojo Allah geriau nei Jahmiyyah. Be to nėra įrodymų Allah teiginyje „Negi jie nematė, kad Mes sukūrėme jiems iš to, kas sukurta Mūsų rankomis, galvijus, ir jie juos valdo?“(36:71). Allah pavartojo „Rankos“ daugiskaitoje nes kilmininkas „Mūsų“ irgi yra pavartotas daugiskaitoje, abu pabrėžia Allah viešpatavimą ir galybę. „Rankos“ daugiskaitos formoje niekada nebuvo panaudotas su vienaskaitos kilmininko forma. Taigi, žodžiai „kas sukurta Mūsų rankomis“ (36:71) negali būti sulyginti su „kurį Aš sukūriau Savo Rankomis“ (38:75).

Pranašas tebūna jam taika ir palaima tai pat, sakė apie Allah, „Jo uždanga yra lengva. Jeigu mes ją nuimtume, Jo Veido didybė nudegintų kiekvieną sutvėrimą , Jo akys pultų prie jų.“

Kita vertus, niekas nesako kad šie atributai yra organai (a‘da), limbs (jawarih), įrankiai (adwat) ar dalys (arkan, vns. Rukn). Rukn yra dalis esmės (mahiyyah), ir Allah yra vienareikšmiškai vienas, tobulas ir nedalus (Al- Ahad, As-Samad). Panašiai, „organai“ sudaro įspūdį pasidalinimo ir atsiskyrimo. Allah yra pakilus aukščiau už tai. Tai aiškiai pasako ši aya „kurie suskirstė Korana į dalis (idin)“ (15:91). Idin yra tokios pat šaknies kaip adwat. Jawarih (galūnės) reiškia kas įgyta ir naudojama. Adwat yra instrumentai, kurie yra panaudoti siekiant daryti gera ar vengiant blogio.

Visos šios reikšmės yra panaudotos su pagarba Allah. Tai yra priežastis, jokie žodžiai nebuvo panaudoti ryšium su Allah (Korane ar Sunoje). Žodžiai pabaudoti tekste turi tikslią reikšmę. Jie yra laisvi nuo bet kokio sumišimo ar klastos. Taigi, privaloma naudoti terminus panaudotus tekstuose (Korane ir Sunoje), kai jie kažką patvirtina ar neigia apie Allah, kitaip gali patvirtinti ką nors kas yra neteisinga arba paneigti tai kas yra teisinga. Visi šie terminai yra neapibrėžti ir gali būti interpretuoti skirtingais būdais.

Kaip dėl žodžio jihah (kryptis), gali reikšti kažką esamą arba neesamą. Gerai žinoma jog nieko nėra egzistencijoj išskyrus Kūrėją ir kūrinius. Vadinasi, jei kryptis reiškia egzistenciją kieno nors kito nei Allah, tai bus kažkas sukurta. Taigi toks, negali apimti Allah, nei viena sukurta būtybė negali pasiekti Jo. Jei žodžiu „kryptis“ išreiškiamas kažkas neesamas, tai yra anapus šio pasaulio, tai ten nėra nieko išskyrus Allah. Vartojant „kryptį“ šia prasme, jei mes teigiame jog Allah yra tam tikra kryptis ar vieta, tai yra teisinga, dėl to reiškia, jog Jis yra aukščiau pasaulio, už kūrinijos ribų ir anapus visko.

Tie kurie neigia kryptį, trokšta paneigti, jog Allah yra viršijantis ir aukščiau kūrinijos, savo įrodymus pagrindžia, kad visos kryptys ir erdvės yra sukurtos. Bet Allah turėjo būti prieš bet kokią kryptį ar erdvę. Dar daugiau, jei Allah yra pusėje ar erdvėje, tai reikštų jog dalis pasaulio yra amžinas, arba jog Allah kažkuriuo metu buvo virš erdvės ir vėliau į ją įžengė. Šie argumetai yra pirmaujantys siekiant parodyti, jog Allah yra niekur nesukurtas, nepaisant kaip mes vadinsime erdve, kryptimi ar kažkuo kitu. Tai tiesa. Bet faktas yra tai jog erdvė nėra kažkas egzistuojantis, tai tik požiūrio taškas (amr i‘tibari). Nėra jokių abejonių, kad erdvės ir kryptys (Jihat) yra beribės ir tai kas yra neapribota neegzituoja.

Tai ką autorius teigė, „Jis nėra apribotas šešių pusių erdvėje kaip visi kūriniai“, yra teisinga ta prasme, jog niekas sukurtas negali apimti Jo. Priešingai, Jis yra viską apimantis ir yra virš visko.

Bet dar yra pora pastebėjimų, kurie turi būti išsakyti liečiantys jo pareiškimą. Pirma, būtų geriau jam vengti naudoti šiuos terminus kurie yra bendri ir migloti. Kas nors gali apkaltinti jį darant prieštaraujančius apibrėžimus ir ginčytis, jog jis patvirtina tai jog Allah apima viską ir yra virš visko aukščiau. Ir kad tuo pačiu paneigia, jog Jis yra virš visko. Tačiau, šis kaltinimas lengvai gali būti atmestas, kaip mes ir padarėme, tai ką jis neigia yra kažkas sukurta, kuris apima Jį. Šis pavydys parodo jog geriausia naudoti tekstų (Korano ir Sunos) žodžius.

Kitas pareiškimas, „kaip visi kūriniai yra“, užsimina jog visos sukurtos būtybės yra sudarytos. Tai yra ginčytina. Jeigu jis turi omenyje, jog jie yra sudaryti kažko kas egzistuoja, tai yra netiesa, pasaulis nėra sudarytas kito pasaulio. Jei tai nėra faktas, tai kas nors grįš prie begalybės. Kita vertus, jei jis nori pasakyti „riba kuri neegzistuoja“, tai taip pat neteisinga. Ne viskas kas sukurta neegzistuoja. Kai kurie dalykai yra viduje kitų, kaip kad dangus ir žemė ir panašiai. Be to, kai kurie dalykai pažymi galutines sukurto pasaulio ribas, tokių kaip Sostas. Bet kuriuo atveju, pasaulis nėra nei viename sukurtame kūrinyje, nors kitaip mes negalėsime išvengti neriboto grįžimo, kaip ką tik pasakėme.

Kas nors galėtų reaguoti į šį prieštaravimą teigdamas, jog žodis sa‘ir žodžių junginyje sa‘ir al-mubtada‘at (kaip visi sutvėrimai yra) nereiškia „visi“, bet „visi likę“ sutvėrimai, kuri yra pirminė žodžio reikšmė. Sa‘ir sudaryta iš panašios šaknies žodžio su‘r. Kuris reiškia kas yra kairėje nuo gėrimų ir maisto. Taigi, užuomina čia būtų „daugelis sutvėrimų ir ne visi iš jų“, arba „dauguma bet ne visuma“. Taigi , autorius nori pasakyti jog Allah nėra ko nors apribotas, kaip dauguma kūrinijos. Jis yra visiškai beribis. Tačiau, mes negalėtume įsivaizduoti, kad autorius pritaria tiems kurie teigia, jog Allah nėra šiame pasaulyje ar išorėjo šio pasaulio, kaip keletas aiškintojų spėjo. Bet jo mintis buvo kad Allah yra per daug pakilus, kad koks nors Jo kūrinys galėtų jį apimti ir per tobulas, Taigi , autorius nori pasakyti jog Allah nėra ko nors apribotas, kaip dauguma kūrinijos. Jis yra visiškai beribis, kad jam reikėtų ko nors, būti Soste ar kur nors kitur.

Tai yra ginčytina ar Imam Abu Hanifah kada nors taip teigė. Jo oponentai užpuolė jį dėl daug nereikšmingesnių dalykų. Ar jie galvojo, kad jis taip teigė, jei taip jie atvirai būtų pasmerkę jį ir tas pasmerkimas būtų visiems žinomas. Priešingai, Abu Muti Al-Balkhi pasakojo, kad Abu Hanifah patvirtino Allah būti virš pasaulio, kaip mes anksčiau minėjome, Dievui norint. Bet dauguma akivaizdžias šių paminėtų žodžių prasmes, turėjo mintyje koncepcijos neigimą. Šio pobūdžio teiginio nėra Knygoje ir Sunoje. Dėl šios priežasties, teigiu, jog vyrauja nesutarimų ar tai tikrai pasakė Abu Hanifah. Geriausiai būtų susilaikyti nuo kategoriškų pasisakymų šiuo klausimu. Ar tai buvo susiję dalykai su paminėtais Korane ir Sunoje, mes galėtume kalbėti apie tokius dalykus, kaip Sosto iškėlimas (istiwa) ar nusileidimas (nuzul). Tiktai nežinantis žmogus galėtų sakyti, jog kai Allah nusileidžia į žemiausią dangų, kaip paminėta hadise, Sostas bus aukščiau Jo ir Jis bus tarp dviejų visatos karalysčių. Tai eitų prieš Vyresniųjų sutarimą ir taip pat prieš Koraną ir Suną.

Dar daugiau, Shaykh al-Islam Abu ‚Uthman Isma‘il Ibn ‚Abdur-Rahman As-Sabuni parašė, kad jis yra girdėjęs iš Abu Mansur Ibn Hmshadh kad Abu Hanifah buvo paklaustas apie hadisą kuris mini Allah nusileidimą. Jis atsakęs „Allah nusileidžia tik jam žinomu būdu“.

Ties kurie susilaikė apie Allah trancendentiškumo klausimą daro tai, nes jų Korano, Sunos ir Vyresniųjų pasisakymų žinios yra ribotos. Dėl šios priežasties dalis jų atmeta nuomonę, jog Allah yra virš Sosto. Jie teigia, kad Jis nėra nei virš nei šalia jo, nei pasaulio viduje nei išorėje. Taigi jie apibūdina Allah neigiamais ir neįmanomais terminais. Jie atsisako spėlioti apie Jį, ką Jis teigė apie Save. Kaip kad Jo buvimas virš pasaulio ar įsikūrimas Soste. Kiti sako, kad jis egzistuoja visur. Dar vieni teigia, kad jis yra viskas kas čia yra, ir panašiai. Daug pakilesnis yra Allah virš visų šių audringų spėlionių ir šventvagiškų teiginių. Su Dievo pagalba, mes aptarsime Allah trancendentiškumą (‚ulu) detaliau vėliau. Tuo tarpu komentuosim autoriaus teiginį, „Jis apima viską ir yra virš visko“.


Išvados:

-Mes neturime teisės priskirti Allah atributų, kurių Jis pats sau nepaskyrė ar to nepadarė Jo Pranašas.

-Allah negyvena nei viename savo kūrinyje, ar neegzistuoja dėl jų, bet priešingai Jis egzistuoja dėl Savęs ir yra egzistencijos priežastis ir palaikytojas visų dalykų.

-Allah yra per daug pakilus, kad koks nors Jo kūrinys galėtų jį apimti ir per tobulas. Allah nėra ko nors apribotas, kaip dauguma kūrinijos. Jis yra visiškai beribis, kad jam reikėtų ko nors, būti Soste ar kur nors kitur.

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC [ DST ]


  Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia ant phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007