[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/bbcode.php on line 488: preg_replace(): The /e modifier is no longer supported, use preg_replace_callback instead
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4791: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4793: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4794: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
[phpBB Debug] PHP Warning: in file [ROOT]/includes/functions.php on line 4795: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at [ROOT]/includes/functions.php:3897)
Islam Ummah • Temos rodymas - Nuodėmė, tikėjimas ir išganymas (67-70)

Visos datos yra UTC [ DST ]



Forumo taisyklės


Subforumo temų skirstymas ir numeracija pateikiama pagal Ibn Abi Al-‘Izz parašytą "Aqyda At-Tahawyja" komentarą



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
  Spausdinti

Nuodėmė, tikėjimas ir išganymas (67-70)
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 22 Lap 2013, 22:24 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
:salam

67.Mes nekaltiname nei vieno iš Ahl ul Qibla esant netikinčiu (kafir) už nuodėmės padarymą, nebent jis tiki tą nuodėmę esant leistina. Mes taip pat neteigiame, kad nuodėmė jo nepaveikia bloga linkme vien dėl to, kad jis turi iman.

Ahl ul Qibla- yra musulmonai ir tikintieji, kurie tiki viskuo, ką perdavė Pranašas sal Allahu aleyhi wa salam, bei liudija, kad viskas ką Jis įsakė ar perdavė yra tiesa. Šis punktas paneigia Khawaridž (sektą), kurie teigia, kad nuodėmės padarymas išmeta žmogų iš islamo.

Takfir (deklaravimas asmens esant netikinčiu) yra labai kontravesriškas aspektas ir gali būti net nusikaltimu. Ryšium su juo būta daug susiskaldymo. Skirtingos grupės skirtingai argumentuodavo bei pateikdavo skirtingus šaltinius paremti savo argumentams. Dažniausiai laikomasi eksremalių pozicijų- arba pernelyg griežtų, arba pernelyg liberalių, kas liečia turėjimą su islamu nesuderinamus įsitikinimus arba didžiųjų nuodėmių darymą.

Ahl ul Qibla nedaro takfyr visai grupei, net jei žino, kad toje grupėje yra nuklįdusių labiau, nei kad Knygos Žmonės yra nuklįdę. Turima omeny veidmainius, kurie išoriškai išpažįsta islamą, nors vidumi netiki.

Iš kitos pusės, umma sutaria, kad tie, kurie atvirai prieštarauja dalykams, kurie plačiai žinomi, t.y. Kas liečia privalomą ir neleistiną- turi būti paprašyti viešai išsižadėti (savo pozicijų). Jei jie išsižada- jie paliekami ramybėje, jei ne- jie įvardinami išėjusiais iš islamo, netikinčiaisiais ir jų laukia mirties baismė. Tiek veidmainystė, tiek išėjimas iš islamo paprastai yra eretiškų minčių ir blogų darbų pasėkmė. Ibn Sirin aiškina, kad sekanti aya kalba apie šiuos žmones: „Kai tu sutinki tuos,kurie blogai žodžiu mini Mūsų ženklus,(palik juos ir negrįžk),tol kol jie nepakeis temos.Jeigu šėtono kurstomam tu pamirši (apie tai),tai,tada kai prisiminsi,nebendrauk su netikinčiais žmonėmis.“ (6:68)

Dėl tos priežasties dauguma iškiliausių teologų vengia sakyti, kad jie nedaro takfyr dėl to, kad žmogus daro nuodėmę. Jie verčiau sako, kad kad jie nedaro takfyr už bet kokios nuodėmės darymą, kaip kad Khawaridž. Tai yra dvi skirtingos pozicijos.

Štai dėl ko autorius Tahawi pažymėjo, kad „ nebent jis tiki tą nuodėmę esant leistina“ . Kai kurie gali pagalvoti, kad turima omeny tik praktines nuodėmes, o ne žmogaus tikėjmo supratimą. Tačiau veiksmai nebūtinai yra tik kūno, gali būti ir širdies veiksmai, t.y. Ne tik tai, ką mes darome, net ir tai, kuo mes tikime. Todėl šie Tahawi žodžiai išsklaido abejones, kad takfir klausimas liečia tik kūno atliekamas nuodėmės. Jie taip pat pažymi, kad takfir gali būti taikomas ir už įsitikinimus tikėjimo klausimais.

„ Mes taip pat neteigiame, kad nuodėmė jo nepaveikia bloga linkme vien dėl to, kad jis turi iman“ - šiais žodžiais yra paneigiami Murdži'i, kurie manė, kad nuodėmė nedaro neigiamos įtakos asmeniui, jei jis turi iman, lygiai taip pat, kaip geras darbas neduoda naudos tam, kuris iman neturi. Tai yra dar vienas kraštutinumas. Mu'tazilai teigia, kad sunkiosios nuodėmės sunaikina viską ir nepalieka nieko, Khawaridžiai sako, kad nuodėmė išmeta žmogų iš islamo. Mu'tazilai sako, kad nuodėmė išima žmogų iš islamo, bet nepadaro jo kafir. Bet pagal juos jie vis tiek nusipelno amžino Pragaro.

Kai kurie kalam, fiqh ir hadisų mokslininkai taip pat laikėsi panašios pozicijos ir darydavo takfyr kiekvienam, paprastam musulmonui ar žinančiam, kuris, nagrinėdamas tekstą prieidavo skirtingos išvados. Jie teigia, jog tai tolygu bidai ir apkaltina netikėjimu nekreipdami dėmesio, kad galbūt tas žmogus priėjo savo išvados vedamas kuo nuoširdžiausių intencijų, net jei ir nebuvo teisus. Tai labai svarbus aspektas, nes autentiški perdavimai teigia, jog pakanka mažos dalelytės teisingo tikėjimo ir būsime išgelbėti nuo amžinosios ugnies. Todėl teigti, kad šie žmonės visam laikui pasiliks pragare yra neteisingi. Mes dar grįšime prie to, kuomet nagrinėsime Tahawi teiginį „Tie, kurie darė sunkias nuodėmes nebus pasmerkti likti Prarage amžinai, jei jie mirė tikėdami, kad Allah yra Vienas“.
Kas liečia bidą, mes turime žvelgti į kontekstą. Tikintysis gali būti nuoširdus savo tikėjime ir praktikoje, bet tiesiog klaidingai supranta tekstą. Tai liečia tiek tuos, kurie yra kompetetingi daryti išvadas, tiek tuos, kuriems stinga kompetencijos. Tačiau mes taip pat neteigiame, kad šie klaidingi įsitikinimai neturi būti atšaukiami.

Teisingiausia pozicija yra ta, kad jei tikintysis turi eretiškų ir klaidingų įsitikinimų, jei jis teigia, kad leidžiama yr atais, kas uždrausta ir draudžiama yra tai, kas leidžiama – mes turime jam pranešti tiesą. Ms turime jį perspėti dėl bausmės, kuri laukia už tokius įsitikinimus. Mes turime aiškiai pasakyti, kad tokie įsitikinimai yra kufr, o jų besilaikantis yra kafir.

Tačiau, jei kalba eina apie konkretų asmenį, ar konkrečiai jis bus nubaustas, arba, ar konkrečiai jis yra kafir- mes negalime to sakyti, nebent turime nenuginčijamus įrodymus. Nes autentiški tekstai teigia, kad kiekvienas, klaidingai apkaltinęs savo brolį islame esant kafir, pats juo tampa. Abū Huraira perdavė Pranašo sal Allahu aleyhi wa salam žodžius: „Vienoj Izraelio genty buvo du giminaičiai. Vienas nusidėjelis, o kitas atsidavęs religijoje. Kiekvieną kartą, kai nusidėjelis darydavo nuodėmę, uolusis stengdavosi jį nuo jos atkalbėti. Vieną dieną nuodėmingasis eilinį kartą nepakluso Viešpačiui ir kai uolusis pabandė jį atkalbėti, pirmasis jam tarė: pasitrauk nuo manęs, tu ką, mano ganytojas? Šis jam atsakė: Prisiekiu Allah, Jis tau niekada neatleis ir tu niekada neįžengsi į Rojų.“ Kai jie mirė ir buvo priešpastatyti Viešpačiui, Allah paklausė nuolankiojo tarno: „Ar tu mane pažįsti? Ar nuo tavęs priklauso mano Malonė?“ Dievas atsisuko į nuodėmingąjį ir tarė: „Įženk į Rojų. Tau mano Malonė.“ Kitam buvo įsakyta eiti Pragaran.“ Abū Huraira pridėjo: „Prisiekiu tuo, kurio Rankose yra mano gyvenimas, tas uolusis tarnas ištarė žodžius, kurie sužlugdė visą jo laikiną ir amžiną gyvenimą“.

Tai yra todėl, kad mes nežinome, ar tam tikras žmogus bandė surasti tiesą ir jam nepavyko, ir todėl jis nusipelno atleidimo, ar galbūt jis negalėjo gauti tiesiogiai su tema susijusių tekstų. Taip pat įmanoma, jog jis turėjo stiprų tikėjimą ir pritinkamą kiekį gerų darbų, kurie duotų kelią Allah Malonei ir Atleidimui. Gali būti, jog Dievas pasigailės jo, taip kaip Jis pasigailėjo to, kuris patarė savo sūnums sudeginti savo kūną jam mirus ir išbarstyti ore pelenus, todėl kad jis baiminosi Allah Rūstybės. Jis manė, jog Allah nepajėgs surinkti jo likučių ir jo prikelti.

Nenurodyti, kas jam atsitiks Pomirtiniame Gyvenime, visiškai nereiškia, kad mes neturime nubausti eretiko šiame gyvenime, prašyti jo atsižadėti ar nužudyti jį, jeigu jis neatsižada.

Jeigu požiūris, kurio jis laikosi, yra netikėjimas(kufr), mes sakysime, kad tai yra kufr ir vadinsime jį kafir, su sąlyga, kad ekskomunikacijos sąlyga yra išpildyta, ir tai bus tik tuo atveju, jeigu jis yra apsimetėlis/veidmainys(munafic), siekiantis pakenkti islamui(zindiq). Nei vienas iš ahl – alqiblah, kuris akivaizdžiai yra musulmonas, neturėtų būti paskelbtas kafir, išskyrus jeigu jis yra apsimetėlis/veidmainys ir Islamo priešas. Tai yra aiškiai išreikšta Korane. Allah sukūrė trijų rūšių žmones: netikinčiuosius, ar tai stabmeldžius ar Knygos žmones, kurie nepripažįsta Allah Vienovės ir Muhammad saaw Pranašavimo; Tikinčiuosius, kurie yra tikintys, ne tik išoriškai, bet ir širdyse; ir veidmainius, kurie išoriškai demonstruoja tikėjimą, tačiau iš tikrųjų neturi jo savyje. Visos trys kategorijos paminėtos Surat Al-Baqarah pradžioje. Žmogus, apie kurį yra išsiaiškinta, kad jis iš tikrųjų netiki, net jeigu jis atlikęs du Islamo išpažinimus, neabejotinai bus zindiq. Ir zindiq yra veidmainys(munafiq).

Tai parodo, jog abu kraštutinumai yra klaidingi, nes jei tu paskelbsi kafir kiekvieną, kas turi neteisingą tikėjimą, tai reikš, kad tu paskelbi kafir tuos, kurie iš tikrųjų nėra veidmainiai. Jie galbūt tikrai myli Allah ir Jo Pranašą savo širdyse ir nuoširdžiai jais tiki, net jeigu jie galimai atlieka nuodėmes. Al-Bukhari užfiksavo hadis‘ą perduotą Aslam, Umar nuolatinio pirkėjo, iš Umar, kad Pranašo(te Taika būna jam) laiku buvo vyras vardu Abdullah, pravarde Al-Himar(asilas). Jis linksmindavo Pranašą(Te Taika būna jam) savo sąmojais. Jis buvo išplaktas už vyno gėrimą. Vieną kartą, kada jis buvo atvestas ir išplaktas, žmogus pasakė: ‚O Allah prakeik jį. Aš klausiu savęs, kiek dar kartų jis bus nubaustas!’. Pranašas pasakė: ‘ Neprakeikinėk jo. Prisiekiu Allah, jis myli Allah ir Jo Pasiuntinį’. (Al-Bukhari, Al-Hudud, 6780, Al-Baghawi, Sharh as-Sunnah, 2606). Tai įprastinis atvejis su daugybe kitų žmonių, netgi mokytojais ir teologais. Jie daro pareiškimus panašius į tuos iš Jahmiyyah, Murji‘ah, Qadariyyah, Shi‘ah ir Khawaridž; tačiau, šie puikūs mokytojai ir teologai neseka išimtinai šiomis eretiškomis sektomis, net jeigu sutiktų su jais kai kuriais antraeiliais klausimais. Štai kodėl šios eretiškos sektos bando asocijuotis su pagarsėjusiomis figūromis iš Vyresniųjų tarpo.

Viena iš gėdingų inovacinių grupių savybių yra tai, jog jie turi tendenciją ekskomunikuoti vienas kitą. Tuo pačiu metu, viena iš pagirtinų, žmonių turinčių žinių, savybių yra tai, jog jie nurodo klaidas, tačiau kitų neekskomunikuoja.

Prieštara gali būti pateikta požiūriui, kurį autorius iškėlė. Gali būti nurodoma, jog yra nemažai ayat‘ų ir ahadis‘ų, kurie vadina tam tikras nuodėmes kufr.Pavyzdžiui, ‚Jeigu bet kuriam nepavyksta teisti pagal (šviesą) ką Allah apreiškė, jie yra (negeresni nei) netikintieji‘ (5:47) Pranašas pasakė: ‚ Užgaulioti Musulmoną yra nuodėminga(fisq) ir kovoti prieš jį yra netikėjimas(kufr)‘. (Al-Bukhari, 48; Muslim, Al-Iman, 64). Šis hadisas perduotas iš Ibn Mas‘ud ir užfiksuotas abiejų – Al-Bukhari ir Muslim. Pranašas(te Taika būna jam) taip pat pasakė: ‚Nepavirskite po manęs bedieviais, žudydami vienas kitą‘ (dalis ahadis‘o, Al-Bukhari, 4403; Muslim, 66, 120); ‘Kai Musulmonas pavadina savo brolį bedieviu (kafir), vienas iš jų neabejotinai tampa kafir‘ (Al-Bukhari, 6103; Muslim, 11, 60 ) ir ‚Yra keturi dalykai, kurie, jeigu randami visi pas kažkurį, jis yra tobulas veidmainys. Bet jeigu vienas iš jų yra randamas, jis yra veidmainys tame lygyje, iki kol jis tai palieka. Jie yra: kada kalba, jis meluoja; netęsi pažadų, kuriuos pasižada; sulaužo susitarimą, kurį sudaro ir koneveikia, kada ginčijasi‘(Al-Bukhari, 34, 2459, 3178; Muslim, Al-Iman, 58). Pirmieji du ahad‘isai yra perduoti Abdullah Ibn Umar ir paskutinis perduotas Abdullah Ibn Amr. ‚Nė vienas sanguliautojas nėra Tikintysis, kada jis sanguliauja; nė vienas vagis nėra Tikintysis, kada jis vagia; ir nė vienas girtuoklis nėra Tikintysis, kada jis geria vyną; tačiau po to tie gali atgailauti‘ (Al-Bukhari, 2475; Muslim, Al-Iman, 57). Taip pat, ‘Skirtumas tarp Tikinčiojo ir netikinčiojo – yra maldos atlikimas’ (užrašytas Muslim iš Jabir(Muslim, Al-Iman, 82). Jis taip pat pasakė: ‘Kas tik apsilanko pas būrėją ir patiki tuo, ką jis sako, ar turi analinių santykių su savo žmona, paneigia tai, kad buvo apreikšta Muhammad’ (Abu Dawud, At-Tibb, 3904). Taip pat: ‘Kas tik prisiekia kažkuo kitu nei Allah, yra atsakingas už Dievo paniekinimą(kufr)’(šiais žodžiais užrašė Al-Hakim; aptartas anksčiau, yra autentiškas). Ir ‘ Du dalykai mano umm’oje yra Dievo niekinimas(kufr): išpeikimas kurio nors kilmės ir garsus raudojimas dėl mirusiojo’(Muslim, Al-Iman, 67). Yra daug daugiau šios rūšies ahad’isų.

Atsakant į šią priešpriešą mes pirmiausia pabrėšime, kad Ahl as-Sunnah sutaria, jog jeigu žmogus padaro sunkią nuodėmę, jis nėra kaltas už tą kufr, kuris kviečia jo ekskomunikavimui ir patalpina jį už Islamo ribų, taip kaip Khawarid’žiai tiki. Jeigu tai yra toks veiksmas, kuris išmeta jį už Islamo ribų, tada jis yra apostatas ir turi būti nužudytas bet kokiomis aplinkybėmis. Taigi, už žmogžudystės atsakomuosius veiksmus(jeigu būtų laikomasi Khawari’dži požiūrio) globėjo atleidimas negalėtų būti priimtas nei ten būtų jokio reikalo bausmei už sanguliavimą, vagystę ir alkoholio vartojimą. Todėl jų požiūris, kaip būtinybė, yra neabejotinai ir akivaizdžiai žinomas kaip klaidingas.

Ahl as-Sunnah sutaria, kad tas, kuris padaro sunkią nuodėmę, nepraranda tikėjimo ar Islamo nei įsitraukia į kufr ir jis nebus taip kaip bedieviai su visam pasiųstas į Pragarą, kaip Mu’tazilah neteisingai tiki. Allah kreipėsi į tuos, kurie atlieka sunkias nuodėmes, ir pavadino juos Tikinčiaisiais. Pavyzdžiui, ‘O, jūs tikintieji! Nurodyta jums teisė už užmuštuosius atsiteisti. Už laisvą - laisvas, už vergą - vergas, už moterį - moteris. Bet tam, kuriam jo brolis už nužudymą atleis, turi atsilyginti pagal deramą reikalavimą su dosniu dėkingumu. Tai jums - nuolaida iš jūsų Viešpaties ir malonė. Ir tam, kas po to leistiną ribą peržengs, bus liūdna bausmė. ’(2:178). Allah neišskyrė žudiko iš Tikinčiųjų bendruomenės tarpo, atvirkščiai, Jis pavadino jį broliu žmogaus, kuris yra nužudytojo globėjas; broliu religijoje. Jis taip pat pasakė: ‚Ir jeigu kautųsi du tikinčiųjų būriai, tai sutaikykite juos. Jeigu vienas bus neteisingas kito atžvilgiu, tai kaukitės su tuo, kuris neteisingas, kol jis paklus Allah paliepimui. O jeigu jis paklus, sutaikykite juos teisinkai ir būkite bešališki: juk Allah myli bešališkus! Tikintieji juk broliai.‘ (49:9-10).

Koranas, Sunna ir Konsensusas(bendruomenės) – visi jie patvirtina, jog sanguliautojas, plėšikas ir šmeižikas nebus nužudomas; jie tik bus nubausti už įvykdytus nusikaltimus. Tai įrodo, jog jie nėra laikomi apostatais. Sahih hadise Pranašas (te Taika būna jam) pasakė: ‘Kas tik apšmeižė savo brolį ar padarė ką nors kita bloga, turėtų tuojau pat su juo tai išspręsti, prieš tą Dieną, kai jis neturės kuo jam atlyginti. Jeigu jis turi nors kiek gerų darbų, jo brolis bus kompensuotas iš jų, žalos, kuri buvo padaryta, dydžiui. Tačiau, jeigu jis neturi gerų darbų, jo brolio blogybės bus perleistos į jo ataskaitą ir jis bus įmestas į Pragarą’. Tai yra užrašyta dviejuose Sahih(Al-Bukhari, 2449, 6534). Tai reiškia, jog nusidėjelis gali turėti gerų darbų, kuriais žmogus, kurį jis nuskriaudė, bus kompensuotas.

Muslim užrašė Sahih hadi‘są, kuriame Pranašas(te Taika būna jam) pasakė: ‚Ką jūs laikote vargšu?‘ , žmonės pasakė: ‚Tas yra vargšas, kuris neturi dirham‘o ar dinar‘o‘. Jis pasakė: ‚Tikrasis vargšas yra tas, kuris bus pristatytas prieš Allah nuosprendžiui. Jis turės savo kredite daugybę gerų darbų, dydžio sulyg kalnas, tačiau jis bus kažką užgauliojęs, užgrobęs kito pinigus, nužudęs trečią, apšmeižęs ketvirtą ir primušęs penktą. Kiekvienam iš jų bus atlyginta iš jo gerų darbų, už blogį, kurį jis jiems padarė. Bet to nepakaks. Tada jų blogybės bus perleistos į jo ataskaitą ir jis bus įmestas į Pragarą‘ (užrašytas Muslim, Al-Birr wa as-Salah, 2581).

Allah pasakė: ‚Ir melskitės dviejose dienos pusėse ir nakties priartėjimuose, nes tai yra dalykai, kurie yra geri. Pašalinkite tuos, kurie yra blogi: tai yra priminimas atidiesiems.‘ (11:114). Tai reiškia, kad žmogui padarius bloga ir po to atlikus gerus veiksmus, jie galbūt išnaikins jo blogus darbus.

Mutazilah ir Khawaridži yra tie, kurie teigia, jog kas atieka sunkiąsias nuodėmes, pasiliks Pragare amžinai. Jie išsiskiria tik dėl jo apibūdinimo būdo. Khawaridži vadina jį kafir, bedieviu ir Mutazilah vadina jį fasiq, maištautoju ir nedoru. Tačiau tai tėra terminologijos dalykas.

Ahl as-Sunnah sutinka, jog nusidėjelis nusipelno grasinančios bausmės, kaip nurodyta tekstuose, ir nesutinka su Murji‘ah požiūriu, jog su tikėjimu nėra bausmės ar kad nėra gero darbo, pelnančio netikėjimą. Jeigu tu sudėsi Murji‘ah pažadėto atlygio cituojamus tekstus kartu su Mutazilah ir Khawaridži cituojamais grėsmingos bausmės tekstais, tu suprasi abiejų pusių klaidas. Nėra nieko gero jų darbuose, išskyrus melagysčių parodymui prieštaraujančios grupės.

Skirtumas, kurį Ahl as-Sunnah tarp savęs turi, tėra semantinis ir nereikšmingas. Jie diskutavo ar kufr turi laipsnius, vienus blogesnius už kitus, ar tikėjimas turi pakopas, vienas tobulesnes nei kitas. Šie klausimai yra atšakos jų nesutarimui dėl iman reikšmingumo, ar tai yra išpažinimas taip pat kaip ir veiksmas ir ar tai padidėja ir sumažėja. Tačiau, jie yra vieningi punkte, kad ką tik Allah pavadins kafir, jie taip pat pavadins kafir. Jie teigia, kad mes negalime įsivaizduoti, kad Allah pavadins kafir kažką, kas teisia pagal taisykles, kurių Jis neapreiškė, ir Jo Pranašas taip pat pavadintų jį kafir, bet mes turime liautis vadinę jį kafir. Tie iš Ahl as-Sunnah tarpo, kurie sako, kad iman yra išpažinimas ir veiksmas ir kad tai padidėja ir sumažėja, taip pat sako, kad sunkios nuodėmės komisija yra veiksmo kufr, o ne tikėjimo kufr, ir kad kufr turi laipsnius, vienus blogesnius už kitus, taip kaip ir iman.

Bet tie, kurie sako, jog iman yra širdies patvirtinimas(at – tasdiq), kad veiksmai yra neįskaitomi į iman konotaciją ir kad kufr yra paneigimas, kuris nei padidėja nei sumažėja, sako, kad sunkios nuodėmės komisija yra kufr greičiau metaforine nei faktine prasme, nes atlikus faktinį kufr, žmogus išeina iš Islamo ribų. Panašiu būdu jie interpretuoja tekstus, kurie vadina skirtingus veiksmus iman. Pavyzdžiui, jie teigia, kad maldos metodas, kuris buvo pavadintas ayat‘e iman: ‚Ir taip Mes padarėme jus vidutine bendruomene, kad jūs liudytumėte žmonėms, kurie buvo prieš jus; ir pranašas liudytų jums. Ir Mes nustatėme Kiblą, kurios jūs anksčiau laikėtes, tik tam, kad galėtume atskirti, kas seka pranašu, nuo tų, kurie nuo jo nusigręžia šalin (nuo tikėjimo). Ir tai - esminis momentas, ir daugeliui sunku, išskyrus tuos, kuriuos Allah veda teisingu keliu; juk Allah ne tas, kuris padarytų jūsų tikėjimą bevaisį. Iš tiesų, Allah su visais žmonėmis yra nuoširdžiai kupinas gerumo ir Gailestingiausias. ‘(2:143) – nurodomos maldos, pasakytos Jeruzalės kryptimi – buvo pavadintos iman metaforiškai, todėl kad be iman tai neturi prasmės ar todėl kad tai yra neabejotinas iman įrodymas ir manifestacija, kad jos atlikėjas yra Tikintysis. Jie sako, tai yra priežastis, kad kada netikintysis atlieka maldas tokias kaip mūsų maldos, mes tampame tikri, jog jis priimė Islamą.

Nėra jokio nesutarimo tarp umm’os juristų, kad nuodėmingieji susidurs su bausme, net jeigu jie išpažįsta žodžiu ir širdyje tiki, kas buvo apreikšta Pasiuntiniui. Jie tik pasmerkia tuos, kurie teigia, jog jie pasiliks Pragare amžinai, tai yra Khawaridžius ir Mu’tazilah. Bet bus tik dar blogiau, jeigu tu peržengsi ribas pasmerkdamas juos, tai yra, jeigu tu pirma priskirsi jiems tai, kas neišplaukia iš jų žodžių, ir paskui pasmerksi juos už tai. Mes prašomi būti teisingais, netgi su bedieviais, mūsų diskusijoje su jais. Mes turėtumėme būti žymiau labiau teisingi patys sau. Allah pasakė: ‘Tiems kurie tikėjo ir darė tik gerus darbus,Allah žadėjo atleidimą,ir didžiulį atlygį. ’(5:9).

Tačiau, reikia pažymėti, jog nesugebėjimas teisti pagal apreikštus Dievo įstatymus, gali būti Dievo niekinimu, kviečiančiu ekskomunikacijai, arba gali būti eilinė nuodėmė, sunki ar lengva, arba tai gali būti Dievo niekinimas metaforiška prame ar nedideliame laipsnyje – bet kuriuo atveju – pagal suinteresuoto žmogaus būseną. Jeigu valdovas mano, jog tai nėra jo pareiga teisti pagal Allah įsakymus ar kad jis yra laisvas pasirinkti teisti ar neteisti pagal juos, ar kad jis nesirūpins tuo, net jeigu jis žino, kad tai yra privaloma, tada jis yra nusikaltęs už kufr, to tipo, kuris išmeta jį iš Islamo.

Iš kitos pusės, jeigu jis tiki, kad jis turėtų teisti pagal Allah įsakymus ir yra suprantantis, kad tai taikytina jo sprendžiamoje byloje, tačiau jis nesilaiko to, žinodamas, kad tokiu būdu jis išstato save Allah bausmei, jis yra nusidėjelis. Galima būtų vadinti jį kafir metaforiška prasme ar sakyti, kad jis yra kaltas dėl mažojo kufr.Tačiau jeigu jis nežino, koks yra Allah sprendimas, vykstančioje prieš jį byloje, nors jis įdėjo visas savo pastangas tam sužinoti, ir padaro kladingą sprendimą, bus sakoma, jog jis suklydo. Jam bus atlyginta už įdėtas pastangas sužinoti Allah sprendimui ir jo klaida bus atleista.

Autoriaus žodžiai: ‚Nei mes sakome, kad nuodėmė nepadarys nusidėjeliui žalos, jeigu jis tiki‘ yra nukreipti prieš Murji‘ah. Jie negalėtų susidaryti nuomonės apie kai kuriuos žmones, kurie radosi ankstyvaisiais metais, kurie Kompanionų sutikimu turėtų būti nužudyti, jeigu jie neatsižadės.


67 dalies išvados:

-Takfyr daromas tik tuo atveju, jei darydamas nuodėmę asmuo mano, kad tai nėra nuodėmė.
-Takfyr nedaromas konkrečiam asmeniui, nebent yra nenuginčijami įrodymai.
-Takfyr nedaromas dėl žmogaus klaidingo teksto supratimo, ar tai būti paprasto, ar žinovo padaryta klaida.
-Mūsų pareiga yra perspėti žmogų, kuris veiksmas laikomas kufr ir kokia už tai bausmė laukia, taip pat perspėti, kad kufr gali padaryti asmenį kafir.
-Į Rojų galiausiai įžengs tie, kurie turėjo bent kruopelę tikėjimo Allah Vienove prieš tai už savo nuodėmes atkentėję Pragare.

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Share on FacebookShare on TwitterShare on Google+
Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Nuodėmė, tikėjimas ir išganymas (67-70)
StandartinėParašytas: 05 Gru 2013, 22:08 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
:salam

68.Mes viliamės, kad teisingieji iš tikinčiųjų nusipelnys Viešpaties atleidimo ir bus pasiųsti į Rojų per Jo subhana taala malonę, bet mes negalime būti dėl jų įsitikinę. Mes negalime liudyti, kad jie garantuotai pateks į Dangų. Taipogi mes meldžiame Viešpaties atleisti nusidėjeliams (iš tikinčiųjų tarpo), bet nors ir baiminamės dėl jų, vis tik nesame neviltyje (dėl jų).

Kiekvienas tikintysis turi tikėti kas išdėstyta šiame punkte tiek apie save, tiek apie kitus. Apie tai Allah mus informuoja Korane, pavyzdžiui: „Tie, kurių jie šaukiasi, (patys) ieško būdų priartėti prie savo Viešpaties, - kaip ir tie, kurie yra arčiausiai, - jie tikisi Jo Malonės ir bijo Jo Rūstybės: nes tavo Viešpaties Rūstybė yra tai, ko reikia paisyti.“ (17:57) „Tai tik šėtonas jums įveda baimę prieš jūsų šalininkus.Nebijokite jų,o bijokitės Manęs,jeigu jūs tikintys.“ (3:175) „Ir tikėkite tuo, ką Aš jums apreiškiau (dabar), patvirtindamas tikrumą tuo, kas yra su jumis; ir nebūkite pirmi iš tų, kurie netiki tuo; ir nemainykite mano ženklų į kažką bevertį; ir bijokite Manęs, Manęs vieno.“ (2:41) „Iš tiesų tie, kurie gyvena jausdami pagarbią savo Viešpaties baimę; Tie, kurie tiki savo Viešpaties Ženklais; Tie, kurie nepriskiria (garbindami) savo Viešpačiui partnerių; Ir tie, kurie išdalija savo labdarą kupinomis baimės širdimis, nes jie sugrįš pas savo Viešpatį; -Tai šie yra tie, kurie skuba kiekviename gerame darbe, ir tie, kurie yra pirmaujantis tarp jų.“ (23:57-61)

Ahmad savo Musnad ir Tirmidhi savo Sunan rinkiniuose užrašė, kad Aiša radiallahu anha paklausė Pranašo sal Allahu aleyhi wa salam, ar žodžiai „ Ir tie, kurie išdalija savo labdarą kupinomis baimės širdimis“ (23:60) taip pat taikomi tiems, kurie svetimauja, vagia, svaiginasi? Jai atsakė: „ Ne, o Siddiko duterie! Čia kalbama apie tuos, kurie pasninkauja, meldžiasi ir duoda labdarai bei baiminasi, kad jų darbai nebus priimti.“

Al Hassan al Basri taip pasakė apie Kompanjonus: „Prisiekiu Allah, jie paklusdavo Viešpačiui ir darė daugybę geradarysčių ir vis tiek jie bijojo, kad iš jų tai nebus priimta.“ Jis taip pat pridūrė: „tikintysis daro gerus darbus ir bijosi, o veidmainis, atvirkščiai, daro piktadarystes ir nesibijo.“

Allah Žodžiai: „Tie, kurie patikėjo ir patyrė tremtį, kovodami tenai Allah kelyje, gali tikėtis Allah malonės, - juk Allah yra Visąatleidžiantis ir Gailestingiausias.“ (2:218) Peržvelkite šią ayą: Allah sugretino nuolankumą su viltingumu, nes tikintysis turi teisę šito tikėtis darydamas tai, už ką bus suteikiama tai, ko viliamasi. Tai liečia apie dovanas tiek šiame, tiek ateinančiame gyvenime. Žmogus, kuris turi derlingą žemę, tačiau nei sėja joje, nei tręšia ir tikisi, kad ji užderės yra kvailys. Taip pat kaip tiktai kvalys tikisi palikuonių tačiau nesuartėja su savo žmona, arba, tikisi tapti Alimu nepaskirdamas jokio laiko žinių siekimui. Toks pats epitetas gali būti pritaikytas ir tam, kuris tikisi apdovanojimų Amžinybėje, tačiau nevykdo to, ką Allah liepė ir nepalieka to, ką Allah draudė.

Jei tikiesi kažką gauti, turi kai ką dėl to daryti. Pirma, turi myleti tai, ko nori. Antra, turi baimintis, kad to negausi. Trečia, turi dėl to stengtis nuosekliai ir atkakliai. Viltis, neparemta šiais trimis aspektais yra beverčiai svaičiojimai. Viltis yra viena, pasvajojimas- visai kas kita. Kiekvienas, kuris viliasi turi būti nuogąstaujantis, o kiekvienas keliautojas, kuris nuogąstauja, turi susitelkti ir paraginti save paskubėti iš baimės, kad nepasieks savo tikslo. Allah mums sako: „Ištikrųjų,Allah neatleidžia tiems,kurie garbina kitus dievus nei Jis,o visas kitas nuodėmes (išskyrus šitą) gali atleisti kam panorėjęs.Tas kuris,Allah priskiria partnerius,daro didžiulę nuodėmę." (4:48) Daugiadievis negali tikėtis Viešpaties malonės, Jis subhana taala jam atsisakė ją suteikti. Visos kitos nuodėmės priklauso nuo Allah Malonės, Jis gali atleisti kam panorėjęs ir bausti ką panorėjęs.

At Tabarani yra užrašęs Pranašo sal Allahu aleyhi wa salam žodžius: „Teismo Dieną trijų tipų registrai bus pateikiami: viename iš jų nebus niekas atleista, nes Dievui buvo priskiriami partneriai. Tuomet buvo parecituota: Tas kuris,Allah priskiria partnerius,daro didžiulę nuodėmę." (4:48) Antrame registre viskas bus užskaitoma, nes jame bus piktadarystės, kurios buvo padartos kitiems žmonėms, o trečiasis registras nebus Viešpačiui svarbus, nes tai bus piktadarystės prieš pačius save, jos liks tarp žmogaus ir Viešpaties."

Ulema nuomonės skirtasi vertinant sunkias ir lengvas nuodėmes. Plačiau apie tai bus kalbama vėliau, tačiau norisi pažymėti vieną aspektą. Kartais žmogus padaro labai dudelę nuodėmę, tačiau jis gėdijasi, supranta jos rimtumą ir bijosi. Visa tai sumažina nuodėmės rimtumą ir iš sunkios nuodėmės ji tampa lengva. Iš atvirkščiai, jei daroma lengva nuodėmė, ir ja nesibodima, jei jos reikšmingumas menkinamas, tuomet ji tampa sunkia. Viskas priklauso nuo tikinčiojo širdies, kaip jis jaučiasi.


Dar vieną dalyką svarbu paminėti. Nuodėmės lengviau atleidžiamos ir doriems bei atjaučiantiems tikintiesiems. Pragaro bausmė gali būti panaikinta dėl įvairių priežasčių.

Pirmoji, atgailavimas. „(Gabrielius) pasakė:- Iš tiesų, aš - tavo Viešpaties (Gailestingojo Allah) pasiuntinys, (kad praneščiau) tau, apie dovanojamą sūnų teisingą tau.“ (19:60) „Išskyrus tuos, kurie gailisi ir pasitaiso, ir atvirai paskelbia (tiesą), Aš atsigręžiu su atleidimu. Ir Aš daug kartų atsigręžiantis su užuojauta ir Gailestingiausias.„ (2:160) Tačiau atgaila turi būti nuoširdi. Nuoširdi atgaila gali panaikinti bet kurią nuodėmę. Klausiama, jei žmogus nuoširdžiai atgailauja dėl vienų nuodėmių, o del kitų- neatgailauja, ar tai reiškia, kad atgaila nebus priimta? Atsakoma, kad bus atleista dėl nuodėmių, dėl kurių daroma tauba. Klausiama, ar bus atleista tiems, kurie priima islamą, tačiau nesigaili dėl savo priešislaminių nuodėmių, t.y. Ir toliau jas kartoja, tarkime, svetimauja, svaiginasi ir panašiai? O gal tokiu atveju, jei jie nesiliauja darę senų nuodėmių jiems teks atgailauti už visą laikotarpį, ne tik nuo tada, kai priėmė islamą? Atsakymas, paskesnė nuomonė yra teisingiausia. Tokiu atveju, jam teks atgailauti dėl visų nuodėmių įskaitant priešislaminį laikotarpį.

Antroji, prašymas atleidimo- istighfar. Kartais istighfar minimas atskirai, o kartais- kartu su tauba. Kuomet jis minimas atskirai, tuomet jis reiškia taubą. Šie terminai susiję. Kuomet istighfar minimas drauge su tauba, tuomet istighfar reiškia prašymą Dievo atleisti nuo bausmės už atliktą nuodėmę, o tauba reiškia atsigręžti į Viešpatį ir maldauti apsaugos nuo pasėkmių, kurias lems ateityje galbūt padaryta nuodėmė.

(...)

Trečioji, gerų darbų darymas. Vienas geras darbas užtarnauja dešimteriopą atlygį, kai tuo tarpu vienas blogas darbas tokygus vienam. Allah Korane mums sako: „Jei tada jie (jūsų netikri dievai) neatsakys į jūsų (šauksmą), žinosite, kad šis Atskleidimas yra atsiųstas (pripildytas) Alacho žiniomis, ir kad nėra kito dievo nei Jis! Ar tada jau priimsite (Islamą)?“ (11:14)

Ketvirtoji, atkentėjimas už savo nuodėmes šiame gyvenime. Pranašas sal Allahu aleyhi wa salam yra pasakęs: „Kai tikintysis suserga, ar patiria sunkumus, netektis, gedėjimą, nerimą, dalis jo nuodėmių yra nuplaunamos.“ (Bukhari) Kartą Abū Bakr paklausė Pranašo sal Allauh aleyhi wa salam apie ayą „kas daro bloga,tuo pačiu jiems bus atsilyginta!“ (4:123) : „O Rasūlullah, ši aya mus sužlugdys! Kuris iš mūsų nėra padaręs nuodėmės?“ Pranašas sal Allahu Aleyhi wa salam atsakė: „O Abū Bakr, ar tau neteko kęsti skausmo, ar tu nesi gedėjęs, nebuvai įsitempęs? Už visa tai būsi apdovanotas.“ (Ahmad hadisas, kuris turi trūkumų grandinėje, tačiau jis pastiprintas sahih hadisu iš Muslim kolekcijos) Kančia pati iš savęs neša atleidimą. O jei kančia priimama kantriai, ji neša savyje ir apdovanojimą. Kančią sukelia Allah, ne žmonės, tai yra mūsų bausmė už nuodėmes, ko pasekoje tos nuodėmės nuplaunamos. O kadangi tai savyje neša ir apdovanojimą, vadinasi, tai yra kartu ir dovana iš Allah.

Penktoji, kapo bausmė. Tai bus aptarta detaliau paskesnėse dalyse.

Šeštoji, maldavimai (dua), kuriuos tikintieji daro šiame gyvenime ir po jo.

Septintoji, tai specifinė ibada, kuri nuplauna nuodėmes, pavyzdžiui, Hadž arba Korano skaitymas. Apie tai bus kalbama vėliau.

Aštuntoji, tai sunkumai, kuriuos tikintieji patirs Teismo Dieną.

Devintoji priežastis paminėta sahih hadisuose: Pranašas sal Allahu aleyhi wa salam pasakė: „Kuomet tikintieji pereis tiltą As Sirat, jie tuomet bus užlaikyti ant mažo tilto tarp Rojaus ir Pragaro ir tuomet bus atkeršyta už piktadarystes, kurias žmonės padarė vieni kitiems. Žmonės pirmiausia bus apvalyti nuo savo nuodėmių ir tik tada įžengs į Rojų.“ (Bukhari)

Dešimtoji yra tarpininkavimas tų, kuriems leista tarpininkauti. Apie tai bus kalbama vėliau.

Vienoliktoji yra Allah Malonė, niekieno neišmelsta: „(...) visas kitas nuodėmes (išskyrus šitą) gali atleisti kam panorėjęs.” (4:48)

Tačiau, jei nepaisant visų šių malonių žmogui vis tiek nebus atleista, vadinasi, jo nuodėmės buvo didžiulės. Tuomet jis turi eiti į Pragarą, kur jo nuodėmės bus nudegintos nuo jo ir jis bus apvalytas. Nei vienas neliks Pragare amžinai iš tų, kurie turėjo bent krislelį tikėjimo širdyje ar tų, kurie liudijo la ilaha ilallah.

Apibendrinant: nei vienas negalime būti tikru dėl nei vieno iš mūsų ummos dėl to, ar jis eis į Pragarą, ar į Rojų. Vienintelės išimtys yra tos, kurios specifiškai buvo įvardintos Pranašui sal Allahu aleyhi wa salam. Dėl kitų mes tikimės ir taipogi baiminamės.

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Nuodėmė, tikėjimas ir išganymas (67-70)
StandartinėParašytas: 05 Gru 2013, 22:16 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
69.Tie, kas jaučiasi saugūs nuo Allah bausmės ar kurie netenka vilties dėl Allah Malonės išeina už islamo ribų. Tikroji tiesa yra viduriukas.

Tikintysis turi vienodai bijotis Viešpaties bausmės ir tikėtis Jo malonės. Baimė, kurią įsakyta jausti sulaiko tikintįjį nuo nuodėmių. Tačiau, kuomet ta baimė yra perdėta, tuomet yra rizika, kad žmogus neteks vilties. Tikra, kilni viltis padeda nuolankiai paklusti Allah tikintis Jo apdovanojimo, Malonės, nuodėmių atleidimo. „Tie, kurie patikėjo ir patyrė tremtį, kovodami tenai Allah kelyje, gali tikėtis Allah malonės, - juk Allah yra Visąatleidžiantis ir Gailestingiausias.„ (2:218)

Bet tie, kurie mėgaujasi nuodėmėm ir nedaro nieko gero, o tik tikisi Allah Malonės- klysta. Tai klaidingos viltys, svaičiojimai ir neteisingas supratimas. Abū Ali Al Rudhabari pasakė: „Baimė ir viltis yra du paukščio sparnai. Paukštis negali skristi, jei vienas iš jų yra pažeistas ir paukščiui gresia mirtis, jei abu yra pažeisti.“ Allah šitaip kalbėjo apie tokius tikinčiuosius: „Kurie iš patalo pakeldami galvas kreipiasi į Allah bijodami ir su viltimi ir išlaidauja (geriems darbams) iš to kuo Mes juos apdalijom.“ (32:16) Viltį turi lydėti baimė, kitaip viltis suteiks melagingo užtikrintumo, o baimė be vilties, nublokš tikintįjį į neviltį.

Manazi As Saririn pasakė, kad baimė yra žemiausia kategorija iš dvasinės motyvacijos. Tai netiesa. Baimė ir viltis einančios greta yra aukščiausias lygmuo, siekiamybė, kaip mes jau aiškinom.

Tie tikintieji, kurie serga, turi turėti daugiau vilties, nei baimės, o tie, kurie yra sveiki, daugiau baimės, nei vilties.

Tie, kurie sako, kad tarnauti Viešpačiui turime tik iš meilės Jam yra eretikai. Tie, kurie sako, kad tarnauti turime tik iš baimės jam yra Kharidžiai (harūriai), tie, kas sako, kad tarnauti turime tik iš vilties yra Mudžriai. O tie, kas tarnauja bendrai iš meilės vilties ir baimės- tikrieji tikintieji.

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Nuodėmė, tikėjimas ir išganymas (67-70)
StandartinėParašytas: 05 Gru 2013, 22:17 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 12:09
Pranešimai:6580
70. Iman nepaliekamas tol, kol neatsisakoma to, kas į jį (tikėjimą) atvedė.

Imamas Tahawi turi omeny Khawaridži ir Mutazilah įsitikinimą, kad tie, kurie daro didžiąsias nuodėmes, palieka islamą. Kaip buvo minėta, teisinga galvoti, kad islamas paliekamas tik tada, kai daroma nuodėmė ir nemanoma, kad tai nuodėmė.

_________________
Kviečiame jungtis prie per skype @};-


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC [ DST ]


  Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia ant phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007